Aktualu![]() | Gyvenimas![]() | Pramogos![]() | + Projektai![]() | Specialiosios rubrikos![]() |
|
|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Dovilė Šakalienė. / Josvydas Elinskas/ELTA
Dominykas BiržietisŠaltinis: BNS.LT
„Mums tikrai reikia didelių investicijų į gynybą, kitaip pakenksime savo reputacijai, ir iš tikrųjų tai susiję ne tik su pajėgumais, bet ir su suvokimu. Jei neinvestuosime į kietąją gynybą ir to nepadarysime dabar, ateinančiais metais tai tik brangs“, – žurnalistams Briuselyje sakė D. Šakalienė.
Taip ji kalbėjo prieš ketvirtadienį vykstantį NATO gynybos ministrų susitikimą.
Jungtinėms Valstijoms spaudžiant sąjungininkes krašto apsaugai skirti 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), diplomatai teigia, kad Aljanso šalys vėliau birželį Hagos viršūnių susitikime sieks susitarti dėl įsipareigojimo, padalinant jį į dvi dalis.
Vien tik gynybos finansavimą siūlomą didinti iki 3,5 proc. BVP ir dar 1,5 proc. BVP skirti su krašto apsauga susijusioms reikmėms, pavyzdžiui, dvigubos paskirties infrastruktūros plėtrai.
Kaip pažymėjo D. Šakalienė, infrastruktūra ir išlaidos, susijusios su kariniu mobilumu, civiline gynyba, yra saugumo paketo dalis, tačiau tai neturi prasmės be stiprios kariuomenės ir ginklų.
„Jeigu neturi stiprios kariuomenės, jeigu neturi ginklų sistemų, jeigu neturi, ko reikia, kad būtų pasiekti NATO pajėgumų tikslai, ir ne kitame amžiuje, visa kita yra nereikalinga“, – kalbėjo krašto apsaugos ministrė.
Paklausta, ar realistiška, kad NATO valstybių išlaidos gynybai iki 2030-ųjų pasiektų 5 proc. BVP, ji ragino galvoti apie tai, kokią įtaką didelėms Europos ekonomikoms turėtų sienų pažeidimas iš Rusijos pusės.
„Ne tik šalys prie Šiaurės Rytų sienos bus pažeistos. Padėtis bus labai sunki visoms ekonomikoms ir tai, ką dabar patiria Vokietija ir Prancūzija, bus tik vyšnių žiedai palyginti su tuo, kas nutiks“, – sakė D. Šakalienė.
Ji trečiadienį Briuselyje dalyvavo NATO kontaktinės Ukrainos rėmėjų grupės susitikime, o ketvirtadienį susitinka su Aljanso gynybos ministrais.
„Vakar buvo tik neformalūs susitikimai apie tai (gynybos finansavimą – BNS), bet šiandien turėsime tikrą diskusiją“, – teigė ministrė, paklausta, koks kitų prie stalo sėdinčių sąjungininkų požiūris į didesnį gynybos finansavimą.
Kaip anksčiau skelbė Krašto apsaugos ministerija, gynybos ministrų susitikimo paraštėse bus pasirašytos dvi strategiškai svarbios deklaracijos.
Pirmoji – įtvirtinsianti šalių įsipareigojimą stiprinti Baltijos jūros saugumą per glaudesnį NATO ir Europos Sąjungos bendradarbiavimą, keistis informacija atgrasant priešišką veiklą regione.
Antroji – ketinimų protokolas dėl švediškų vikšrinių pėstininkų kovos mašinų CV90, reikalingų Lietuvos nacionalinei divizijai, įsigijimo.