Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
EtapliusŠaltinis: Šiaulių televizija
Seimo pavasario sesijai artėjant prie pabaigos per kelias pastarąsias savaites priimti keli įstatymai, turintys įtakos ir Šiaulių miesto aktualijoms. Karštos diskusijos virė dėl Antrojo pasaulinio karo karių galimo perlaidojimo iš miesto centro. Dabar memorialas yra Šiaulių širdyje, šalia Savivaldybės pastato ir Šiaulių katedros. Diskutuota ar galima palaikus perlaidoti, ar nebus nusižengta įstatymams.
„Galiausiai bendradarbiaujant su Šiaulių miesto savivaldybe, taip pat kultūros ministerija, buvo parengtos įstatymo pataisos. Pavyko jas registruoti kartu su kitais kolegomis iš frakcijos, buvo sudaryta nemaža koalicija šio klausimo priėmimui Seimo salėje. Tai ir davė rezultatą, kad per tris mėnesius buvo praeitos visos stadijos – nuo pateikimo iki svarstymo ir priėmimo“, – pasakojo Seimo narys.
Anot D. Griškevičiaus, savo darbą puikiai atliko ir pastabas išsakė Kultūros vertybių apsaugos departamentas.
„Galiausiai ką mes turime? Mes turime priimtą įstatymą, kuris palengvina savivaldybėms, kurios apsisprendė, kad amžinasis poilsis turėtų būti kapinėse, o ne miesto centrinėse aikštėse, verdančiose nuo aktyvaus gyvenimo ir triukšmo, perkelti šiuos palaikus nenusižengiant niekam. Šiaulių atveju dabar irgi viskas pereina į savivaldybės pusę“, – sake D. Griškevičiaus.
Penktadienį Seimo narys kalbėjosi šiuo klausimu su Šiaulių miesto meru ir savivaldybės atstovais. Patikinta, kad klausimas sekamas ir planuojama kreiptis į Genocido ir rezistencijos centrą ir prašyti įvertinti susidariusią situaciją.
„Meras patikino, kad su visomis pusėmis ieškos sutarimo, jog nebūtų susipriešinimo lygioje vietoje. Nedrįstu tvirtai apibrėžti terminų, bet, man atrodo, kad turėtume šį klausimą kartą ir visiems laikams pabaigti dar šiais metais“, – teigė politikas.
D. Griškevičius parlamentui yra pateikęs ir įstatymo pataisas dėl darbo apmokėjimo žmonėms, dirbantiems rinkimų komisijose. Jos inicijuotos kartu su Seimo nariais T. Tomilinu ir A. Petrošiumi.
„Buvo paradoksali situacija, kad tie žmonės, kurie norėtų papildomai dirbti ir užsidirbti tose rinkimų komisijose, negalėjo to daryti, nes prarasdavo įvairias socialines garantijas ir išmokas. Vien Šiauliuose per šiuos rinkimus dirbo 400 žmonių, todėl galite įsivaizduoti, kokie yra visos šalies skaičiai. Dėl šios priežasties ypač regionuose būdavo sunku prisikviesti žmones dirbti rinkimų metu,“ – apie aktualią problemą pasakojo Seimo narys.
Plačiau apie tai – vaizdo reportaže.
Remiamas turinys