Dirvožemyje azoto nedaug: tai ne problema linkstantiems kuo natūraliau ūkininkauti

Panevėžys

V. Bičiūnaitės nuotr.

Gimtasis RokiškisŠaltinis: Etaplius.lt

125167

Tręšimas azotu labiausiai iš visų maisto medžiagų didina augalų derlių. Žemės ūkio ministerijos užsakymu Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Agrocheminių tyrimų laboratorija atliko mineralinio azoto ir mineralinės sieros tyrimus šalies dirvožemyje. Iš daugiau kaip 200 vietų gauti žemės ūkio naudmenų tyrimų rezultatai atspindi žiemos sąlygas: nebuvo pašalo, daug kritulių, todėl pavasarį dirvožemyje mineralinio azoto rasta nedaug. Šios tendencijos pastebimos jau kelerius metus iš eilės. Tačiau kai kurie ūkininkai dėl to galvos nesuka.

Taip pat buvo 2005-aisiais

Tyrimų rezultatai rodo, kad šį pavasarį žemės ūkio naudmenose 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje mineralinio azoto vidutiniškai nustatyta 30,7 kg/ha, o praėjusių metų rudenį, lapkričio pradžioje, – 46,9 kg/ha. Mokslininkų teigimu, tai labai maži kiekiai. Tiek mažai mineralinio azoto pavasarį nustatyta pirmą kartą nuo 2005 m. Jo mažai visose šalies zonose: Rytų Lietuvoje vidutiniškai – 26,2 kg/ha, Vakarų Lietuvoje – 31,3 kg/ha, Vidurio Lietuvoje – 36,3 kg/ha.

Kai mineralinio azoto dirvožemyje yra nedaug, maži skirtumai gauti ir vertinant jo kiekį po augalų auginimo. Pvz., po praėjusiais metais augintų rapsų, žiemkenčių ir šiuo metu auginamų minėtų augalų mineralinio azoto kiekio vidurkiai svyravo 30–33 kg/ha. Daugiau jo rasta tik po kaupiamųjų kultūrų, rapsų, kukurūzų – 43,5 kg/ha, o mažiausiai – 23,3 kg/ha – daugiamečių žolių plotuose.

Pagal gylį mineralinis azotas vidutiniškai pasiskirstė taip: 0–30 cm – 20,1 kg/ha, 30–60 cm – 10,6 kg/ha, 60–90 cm – 14,0 kg/ha.

Reikės didinti normas

Pasak mokslininkų, visa tai rodo, kad mineralinio azoto dirvožemyje yra labai nedaug, todėl gerai peržiemojusiems žiemkenčiams ir žieminiams rapsams yra būtinas neatidėliotinas tręšimas azotu. Azoto trąšų normos, palyginti su įprastinėmis vidutinėmis, šį pavasarį turėtų būti didesnės. Intensyvios gamybos ūkiuose ir ten, kur žemės našumo balas yra didesnis nei 40, tikslinga azoto trąšų normą didinti iki 30–45 kg/ha, o mažesnio našumo žemėse ir mažesnio gamybos intensyvumo ūkiuose – iki 20–30 kg/ha. Padidintą azoto trąšų normą reikia įterpti su pirmuoju pavasariniu ar papildomais tręšimais. Gausiau azoto trąšomis reikėtų patręšti lauko ir daržo augalus, daugiametes žoles.

Išsamiau skaitykite „Gimtajame…“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt