Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.ltŠaltinis: Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos informacija
O Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos bendruomenė žino, nes tai buvo išpranašauta per šv. Martyną!
Lapkričio 11-toji – šv. Martyno diena, kuri etnologų minima kaip paskutinė svarbesnė rudens šventė. Senovės Lietuvoje ji buvo svarbi tuo, kad tai atsiskaitymo su samdiniais diena, o piemenukai tądien vesdavę aplink baltą beržą baltą ožį, taip tikėdamiesi greit sulaukti pirmojo sniego ir ganiavos pabaigos.
Nors mūsų ikimokyklinukai ir pradinukai piemenukų amžiaus, nė vienam jų neteko ganyti. Tačiau įsivaizduoti, kaip viskas vykdavo senovėje ir kokių pramogų tada prasimanydavo vaikai, juk labai įdomu. Juolab kad yra nuolatinė vedlė į senąjį papročių pasaulį – „Išmaniųjų mįsliukų“ būrelio vadovė Aldona Misiūnienė.
Tad visi pradinukai – piemenukai su botagais raliuodami patraukė link Didžiasalio bibliotekos, o tame pačiame pastate ir gimnazijos mažiausieji įsikūrę. Juos lydėjo ir jų mokytojos. A. Misiūnienė papasakojo apie šios šventės tradicijas. Reikia vesti aplink baltą beržą baltą ožį? Vesim, ir tai bus ožka su ožiuku! Būrelio nariai išmokę ir prakalbą pasakyti: „Apsnikite, kad nebereikėtų ganyti, lauke šlapiam šalti, mums jau vasara nusibodo!“ Ir kai ožkų šeimininkas Algis Urbanavičius kartu su piemenukais triskart apvedė jas aplink beržą visiems šaukiant „Sniegas, sniegelis, sniegutis!“, nė vienas gyvulėlis nei garso neišleido. Vadinasi, sniego teks palaukti dar bent penketą dienų. (Kaip matote, taip ir nutiko!) Neišsigando ožkos ir šokio „Vai išeiki, oželi“, kurio metu joms teko didelio ratelio vidury pabūti.
O jau pašokus A. Misiūnienė priminė, kad tądien išleisdamos samdinius gaspadinės kepdavo ant laužo kiaušinienę. Tad ir čia kūrenosi laužas, ir kiaušiniene visi susirinkusieji pasivaišino: juk ne juokai piemenukais pabūti! O tada dar vyko smagūs piemenų žaidimai, mūsų krašto tautosakos rinkėjo Antano Bielinio užrašyti, su mediniais žaislais, kurie buvo tiems žaidimams specialiai pagaminti. Ir orų spėjimai skambėjo: jei per Martyną bradas, tai per Kalėdas ledas. Tad lauksime baltų Kalėdų!
Gal ir gerai, kad tik žaidimo forma mūsų piemenukai į tuos laikus sugrįžta ir sniego prašo. Kaži ar kuris šiandieninis pradinukas ištvertų bent vieną ganymo dienelę basom kojom po šaltu rudens lietumi... Bet papročius prisiminti turime, ir džiugu, kad yra kas juos primena.