Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Žydrūnas PilitauskasŠaltinis: Etaplius.lt
Ar gali būti, kad prieš savivaldos rinkimus tautai besigyręs, jog „korupciją Plungėje nurungė“, Plungės oligarchu tituluojamas Tarybos narys, žinomas verslininkas, „Vičiūnų“ įmonių grupės bendraturtis ir Plungiškių draugijos prezidentas Liudas Skierus įsipainiojo į korupcinius veiksmus siekdamas asmeninės naudos savo verslui?
Jaučia spaudimą iš politikų dėl privačių verslo interesų
Praėjusį penktadienį, klausantis UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktoriaus Arūno Tamošausko spaudos konferencijos metu nuskambėjusių žodžių, šiurpas ėmė nuo minties, kokius metodus ir veiksmus atlieka savo valdžią rajone įtvirtindami didieji „teisuoliai ir kovotojai su korupcija“. O atsakymas į klausimą, ar naujajam direktoriui kas nors daro įtaką ir spaudimą, atvirumu, ko gero, nustebino ne vieną: „Daro. Ir daro tą politinę įtaką, mano galva, dėl savo privačių verslo interesų“.
Toks A. Tamošausko pasakymas pirmiausia turėtų prikaustyti Specialiųjų tyrimo tarnybos (STT), Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos ir Plungės savivaldybės Etikos komisijos dėmesį, nes direktorius atvirai pasakė, kad jaučia verslininkų-politikų spaudimą, vyksta įvairiausi pokalbiai per trečiuosius asmenis, parenkami konsultantai… Nors direktorius neįvardijo konkrečios pavardės, tačiau be užuolankų pasakė, kad tokį spaudimą patiria iš „Vičiūnų“ ir su jais susijusių verslininkų-politikų. Tokių Plungės rajono savivaldybės taryboje yra du: įmonės bendraturtis L. Skierus ir jo pavaldinys, politinio darinio „Vieninga Plungė“ vedlys Robertas Endrikas.
Sąmoningai klaidina gyventojus?
Rugsėjo 19-ąją su „Vičiūnais“ siejamas politinis darinys „Vieninga Plungė“ į viešąją erdvę išmetė gyventojus gąsdinančią ir UAB „Plungės bioenergija“ kaltinančią žinutę: „Šiomis dienomis paskelbta, kad beveik visoje Lietuvoje pinga šiluma, nes apie 30 proc. atpigo biokuras, deja, Plungėje yra atvirkščiai – šiluma brangs! Gyvenam paradoksų mieste? UAB „Plungės šilumos tinklai“ vartotojams taikoma šilumos kaina per metus – nuo 2018 m. spalio mėn. iki 2019 m. spalio mėn. – išaugo nuo 6,10 ct/kWh (su PVM) iki 6,91 ct/kWh (su PVM), t. y. +13,28 proc. Pagrindinė kainos didėjimo priežastis – brangiau įsigyta šiluma iš nepriklausomo šilumos gamintojo UAB „Plungės bioenergija“ (2018 m. spalio mėn. šilumos tinklai iš UAB „Plungės bioenergija“ šilumą pirko už 2,66 ct/kWh, o 2019 m. spalio mėn. – už 3,62 ct/kWh).“
Gal tai sutapimas, tačiau rugsėjo 20-ąją spaudos konferencijoje, kurioje dalyvavo ir meras Audrius Klišonis, ir Administracijos direktorius Mindaugas Kaunas, ir UAB „Plungės šilumos tinklai“ valdybos pirmininkė Jūratė Garčinskaitė, šilumos tinklų vadovas pirmiausia pasidžiaugė, kad gyventojams šiluma šiemet… atpigs 14 procentų!
Ko siekiama paskelbiant visiškai priešingą informaciją, nei yra iš tikrųjų? Sprendžiant iš A. Tamošausko spaudos konferencijoje nuaidėjusių pasakymų, – visuomenei įteigti, kad dėl didelės šilumos kainos kalta UAB „Plungės bioenergija“, o „Vičiūnai“ su Tarybos nariais L. Skierumi ir R. Endriku tik siekia žmonėms gero.
Visgi, atrodo, tai, kas visuomenėje buvo kalbama, išlindo į dienos paviršių: „Vičiūnų“ įmonių grupė su bendraturčiu turi savų interesų Plungės šilumos ūkyje. Tikslui pasiekti panaudojamos visokios priemonės: neoficialūs „patariminiai“ pokalbiai su naujuoju direktoriumi (redakcijos turima informacija – pasikviečiant jį pas save į ofisą Birutės gatvėje), konsultantų parinkimas, kaltinimai konkurentams per politikus ir t. t.
Bando kovoti su korupcijos apraiškomis
Spaudos konferencijos metu pirmiausia direktorius A. Tamošauskas pristatė jau padarytus darbus ir iššūkius, su kuriais teko susidurti. Vienas jų – įgyvendinta korupcijos prevencijos programa.
„Darbas, kurį stengiausi pirmomis dienomis padaryti – peržiūrėti korupcijos prevencijos programą: kokia kolegų kituose šilumos tinkluose praktika, susipažinti su STT rekomendacijomis, išvadomis ir tam tikrais auditais, kuriuos jie yra padarę.
Korupcija yra ne vien tai, ką mes ja vadiname (giminaičių ir partijos bičiulių įdarbinimas, protekcionizmai, pirkimo procedūrų netinkamas vykdymas, nepakankamas skaidrumas). Todėl į šį dalyką stengiausi žiūrėti ne formaliai, nes dar neatėjęs į įmonę pamačiau, kad čia yra tam tikrų problemėlių su išvardintais dalykais“, – vieną svarbiausių savo iššūkių apibūdino direktorius.
Visai netrukus, atsakydamas į žurnalistų klausimus, direktorius išklojo, su kuo jam sunku kovoti.
– Kalbėjote apie iššūkius, su kuriais susidūrėte. O ar patyrėte kokį nors spaudimą ir verslo, politikų pusės? Vieša paslaptis – Plungėje Jus laiko Skieraus žmogumi?… – paklausėme A. Tamošausko.
– Mane? Skieraus žmogumi? Reikėtų jo klausti. Tokią nuomonę esu girdėjęs, bet… Kalbėjome čia apie visokius sunkumus. Po kiek laiko atsisukęs atgal, tuos sunkumus kitaip vertini. Kai padarai, ateina džiaugsmas, pasitenkinimas ir motyvacija daryti kitus darbus, nežiūrėti į tuos sunkumus. Jei kalbėsime apie sunkiausias situacijas šiame darbe, su kuriomis bet kuriam atėjusiam tektų neišvengiamai susidurti, tai – politika ir verslas. Pradeda maišytis. Ir kai atsiranda interesai, verslo interesai, kurie tau jau guli ant stalo, neduoda ramybės ilgam. Sunkiausia laviruoti. Esame savivaldybės įmonė ir neišvengiamai turime kalbėti apie tai su Savivaldybe, Taryba, valdyba. Manau, norint priimti teisingus sprendimus, būtini paprasti, žmogiški, žemiški elementai: viskas turi būti daroma viešai, kalbamasi argumentais, turi būti logika, o ne viskas pakampiais sprendžiama… Sunkiausia – tai verslo ir politikos maišymas. Yra daug verslo interesų, ir kai naudojamasi politine galia, tai…
– O kas naudojasi politine galia ir daro Jums spaudimą?
– Jei pasakai A, tada B ir C reikia… Kalbant apie tai, neužtenka pasakyti ką nors paprastai. Reikia paaiškinimo.
Pradėti reikia nuo to, kad gali užsimerkti, eiti ir daryti tai, ką nori. Bet aš atėjau iš kitokių įmonių – 20 metų dirbau vakarietiškose įmonėse (bankuose – aut. pastaba), kur kultūra buvo kitokia. Su ja susigyvenau. Svarbiausia skaidrumas – tiek sprendimų priėmime, tiek visokių interesų derinime (verslo, tavo įmonės, tavo darbdavio, kam tu atstovauji). Turėjau matyti labai aiškiai ribas ir jausti, eiti aiškintis, tartis. Galų gale yra verslo etika. Atėjau su tokiu nusiteikimu ir su tokia susiformavusia nuostata į Plungės šilumos tinklus.
Matau, kad interesų šilumos ūkyje Plungėje yra nemažai. Reikia kalbėti apie ribas. Stengiuosi veikti skaidriai: mano kalbėjimas visada panašus: jei čia šneku apie tai, tą patį sakau komitete (Savivaldybės tarybos – aut. pastaba) ar kalbėdamasi su kokiu asmeniu. Ir mūsų vizija yra tokia (apie korupciją kalbant – aut. pastaba).
Yra „Plungės bioenergija“. Jokia čia paslaptis, ji Plungėje labai seniai, ir šaknis čia įleidusi labai giliai. Įleido tiek, kiek jiems leido tai daryti. O leido daug. Ir ne man spręsti, nes aš buvau nuošaly nuo to verslo, kas susiję su šilumos ūkiu Plungėje. Jie pasinaudojo maksimaliai viskuo, kiek buvo galima gauti. Ir tą verslą daro taip, kaip daro kietas geras verslininkas. Be jokių skrupulų, be jokių socialinių lia lia lia. Į politiką, man rodos, jie nelabai eina. Taip, yra agresyvūs, brutalūs ir pasinaudoja visomis įstatymų spragomis, kokios tik yra. Tai, kaip jie daro verslą, man nepatinka, bet jie nesislapsto: tai čia veikianti įmonė, reguliuojama VERT-o (Valstybinė energetikos reguliavimo taryba – aut. pastaba). Kiek spragų randa, tiek pasinaudoja. Viena iš didžiausių mūsų problemų yra manipuliavimas kuro kainomis, t. y. pasinaudojimas situacija tų įmonių vertikalėje, kokią jie turi: per kuro kainas jie gauna žymiai didesnę pelno maržą, nei leidžia jiems pasiimti reguliatorius VERT-as.
Man nepatinka, kaip jie daro tą verslą. Ir tai yra vienas iš iššūkių mums: rasti, kaip su jais bendrauti. O kalbėtis reikia, nežiūrint, ar jis mylimas, gerbiamas, ar konkurentas ir t. t. Nuo to nepabėgsi.
Nori, kad už trasą sumokėtų vartotojai
– Ne paslaptis yra ir „Vičiūnų“ interesas. 2013 m. „Vičiūnai“ iš Plungės šilumos tinklų yra gavę prisijungimo sąlygas. Iš visų tų detalių, kurios dėliojasi šiandien, iš kalbėjimo, nekalbėjimo, užuominų, tiesioginių, netiesioginių, per trečius žmones, matau, kad jie tikrai turi interesų į Plungės šilumos ūkį. Ir dabar tas matymas pagrįstas informacija, kuri ateina iki manęs: paslėptomis, išradingomis ir neišradingomis formomis.
Jie turi pakankamai gamybinių šaltinių, turi atlikinės šilumos, gali optimaliau panaudoti gamybinius pajėgumus, pakelti naudingo veikimo koeficientą. Visa tai optimaliai susitvarkę, galėtų parduoti atlikinę šilumą Plungės miestui – jiems iš tikrųjų būtų neblogas biznis. Ir aš čia nematau nieko blogo. Jiems 2013 m. buvo išduotos prisijungimo sąlygos ir atidaryti vartai…
Bet kalbant apie tolesnį likimą, kas buvo 2013 metais, žinau, kad jiems pagal tas prisijungimo sąlygas reikėjo ateiti (atvesti trasą – aut. pastaba) iki V. Mačernio gatvėje esančios šilumos tiekimo sistemos. Nes čia yra pagrindinė rinka. Tai, kas yra Lentpjūvės gatvėje, neįdomu – ten maža rinka. Ir „Vičiūnams“ to tikrai nepakanka. Matyt, po visų vertinimų tai pasirodė techniškai pernelyg sudėtinga, per daug brangu nutiesti trasą nuo „Vičiūnų“ iki čia. Plius atsiranda technologiniai nuostoliai vamzdyne. Ilgos trasos – didesnės netektys. Nugaruoja šiluma. Visa tai pagal prisijungimo sąlygas prisiima tiekėjas. Čia atsiranda problemėlė ir tuo pačiu interesas Nr. 1. Kodėl neprivertus tai padaryti Plungės šilumos tinklų? Savo sąskaita, savo vartotojų sąskaita. Tai būtų geriausias sprendimas! Matau tokį veikimą. Labai daug žingsnių daroma: jūs nutieskite trasą, sujunkite vamzdžius.
Tikslas – užimti „Plungės bioenergijos“ vietą?
– Tai pirmas dalykas. Antras – įeiti į rinką. Dabar joje yra Plungės šilumos tinklai su savo gamybos čia ir Lentpjūvės gatvėje dujiniais įrengimais, ir yra „Plungės bioenergija“ su savo įrengimais. Tad logiška būtų ką nors daryti, kažkaip veikti, kad „Plungės bioenergijai“ būtų blogiau. Taip sakau, nes matau iš žingsnių, kurie daromi.
Ar daro kas nors politinę įtaką? Daro. Ir daro, mano galva, dėl savo privačių verslo interesų. Jei „Plungės bioenergijai“ bus blogiau, jei jie atsisakys kokių nors investicinių verslo planų, jeigu mes su jais nekalbėsime, neatsakysime, sukomplikuosime jų planavimą, jų ateitį, sakykim, būsimą veiklą (galima nesunkiai pasiekti, kad jų savikaina padidėtų), kas bus toliau? Įeina trečias NŠG (nepriklausomas šilumos gamintojas – aut. pastaba), ir kur mes visi susitinkame? BALTPOOL biržoje (Energijos išteklių birža). Su savo savikainiais. Tad kuo konkurentams blogiau, tuo galiu gauti didesnę pelno maržą. Čia taip logiškai viskas sueina iš veikimo, šnekėjimo, nešnekėjimo, tokia yra vizija vieno Plungės politiko, kuri neišsakyta viešai. Bet ji visai neatitinka mano vizijos.
Padarykime viską, kad „Plungės bioenergijai“ būtų blogiau, ir šilumos tinklai užsikurtų dujas. Tada šilumos tinklams irgi nebūtų gerai. Jei kalbame apie dujas, tai Savivaldybės administracijos direktorius prašė skaičiavimų, kurių anksčiau nedarydavome (kiek pabrangtų kaina vartotojams – aut. pastaba).
Pagal mūsų skaičiavimus, jei mes eliminuotume „Plungės bioenergiją“ ir kurį laiką kūrentume dujomis, tai šiandieninėmis sąlygomis kaina vartotojui turėtų padidėti 25 proc.! Aš tikrai nesižaviu šia idėja. Tai galėtų būti kaip gelbėjimosi ratas, jei kokia avarija įvyktų, bet sąmoningai eiti tokių sprendimų link… Tikrai nenorėčiau būti tokio sprendimo autorius ir atsakyti už pasekmes.
Turėtų nusišalinti nuo su šilumos ūkiu susijusių klausimų
– Nežinau, ką toliau daryti, nes interesas niekur nedings. Manau, reikia kalbėti, kokią poziciją užima Tarybos nariai. Kiekvienas Tarybos narys gali pasirinkti, juk jis atstovauja partijai, jos interesams, atstovauja tam, kam nori atstovauti, bet man būtų gerai žinoti, kurią interesų grupę jie renkasi. Turite „Vičiūnų“ interesą – viskas gerai. Blogumo nėra. Sėdame prie stalo: „Vičiūnai“ čia, mes čia. Šnekamės, ko jūs norite, kaip jums įeiti į rinką, ir ką mes galime ar negalime padaryti.
Bet dabar tai viešai nedeklaruojama, einama per aplinkkelius, sakoma: „Žinai, mes čia norime padėti šilumos tinklams.“ Kažkas mano „maikutę“ (Šilumos tinklų – aut. pastaba) apsivilkęs, esą šilumos tinklų gerbėjas teikia pasiūlymus ir sako: „Aš noriu padėti“. Bet jaučiu, kad jis tuoj į mūsų vartus įspirs. Nežinau, su kokiais interesais jis atėjo. Tegul Tarybos nariai pasirenka, kam atstovauja, ir tegul viešai deklaruoja. Žmonės iš „Plungės bioenergijos“ ir „Vičiūnų“ turėtų nusišalinti nuo klausimų, sprendimų, susijusių su šilumos ūkiu.
Kitaip net nežinau prie ko prieisime, bet tikrai ne prie Skandinavijos. Prieisime prie Rusijos pavyzdžių, kaip daromas verslas naudojantis politika.
Ir tikrai ant mano stalo neturėtų būti klausimų, kodėl mes, šilumos tinklai, turėtume nutiesti raudoną kilimą link „Vičiūnų“ vamzdžio pavidalu ir už tai sumokėti patys arba iš vartotojų kišenės.
Pokalbių daug ir labai išradingomis formomis
– Ar turėjote konkrečių pokalbių su L. Skierumi? Ar jis davė nurodymų, kaip turėtų būti, ką parinkti? Ar buvote susitikę?
– Čia ir sustokime. Pasakiau daugiau, nei norėjau pasakyti. To, ką sakiau, neišgalvojau. Priemonių, būdų, pokalbių, tiesioginių ir netiesioginių – daug. Ir labai išradingomis formomis. Norėčiau pasilikti sau tuos smulkesnius dalykus.
(Ne)priklausoma valdyba
– Pokalbio pradžioje užsiminėte apie nepriklausomą Šilumos tinklų valdybą. Ar ji jau išrinkta? Ar joje yra asmenų, susijusių su „Vičiūnais“ ar „Vieninga Plunge“?
– Aš negaliu nieko sakyti apie pavardes: neturiu teisės vardinti. Yra Savivaldybės administracijos direktorius, gal jis gali pasakyti.
Administracijos direktorius M. Kaunas:
– Galiu pasakyti, kad kaip ir daugeliu atvejų, galima su daugeliu susiėjimų surasti. Yra griežtos taisyklės, kurios sako, kad Valdyboje negalės būti nei Savivaldybės darbuotojo artimi giminaičiai, nei Savivaldybės darbuotojai, nei Tarybos narys. Bendrapartietis? Galima surasti sąsajų ne tik su „Vieninga Plungę“, gali būti ir su liberalais.
– O toje valdyboje yra Margarita Charitonova?
– Jei taps. Spalio 7 dieną bus aiški Valdyba.
Arūnas Tamošauskas: „Aš tą sąrašą (būsimų Valdybos narių) mačiau, bet pavardžių neįvardinsiu. Kai studijavau aukštojoje, mano dėstytojas Glaveckas turėjo tokią vertinimo sistemą: labai gerai, gerai ir įdomiai. Tai čia tas sąrašas atitiktų vertinimą „įdomiai“. Nereikia nudusinti „Plungės bioenergijos“, nes ką tada turėsime? Bioenergiją 2. Nekonkuruojančią ir aukštas lubas turinčią, bus ta pati situacija, kokia yra dabar. Tai leiskime jiems gyvuoti, susitikime BALTPOOL-e visi trys, ir tada vartotojai išloš.
Parinkto konsultanto atsisakė
– Viename iš komitetų pavasarį kalbėta, kad Šilumos tinklai turi nusipirkti konsultavimo paslaugas net dvejiems metams. Ir suma buvo įvardinta – berods 30 tūkst. Eur. Ar buvo paslauga įsigyta, ar ji reikalinga, ir kokia tai įmonė? Girdėti kalbų, kad ji buvo net parinkta…
– Tas klausimas buvo aptartas, berods, balandžio mėnesį komitete. Jis mane užklupo netikėtai, nes nebuvo įtrauktas į darbotvarkę. Pamenu, komitete buvau visai kitu klausimu ir jau ruošiausi žengti pro duris, o man sako: „Palauk dar, mes norime pakalbėti apie auditą, ekspertizę ir kažką daugiau“. Išsigandau – grėsmingi žodžiai… Kas čia dabar, nelabai jaukiai pasijutau… Ir prisėdau. Visų pirma drįstu abejoti, ar tie politikai geriau žino, ko man reikia. Antras dalykas – įvardinta suma, terminas. Man iškart pasirodė keista: kodėl dvejiems metams, kodėl 30 tūkst. eurų suma, kuri mums, šilumos tinklams, yra labai didelė. Mes taupome, spaudžiamės, algų nesame darbuotojams pakėlę, ir čia šast – 30 tūkst. eurų išmetame kažkokiai idėjai, kuri man nesuprantama – su manimi niekas net nekalbėjo. Reikia konsultantų, pasirodo! Aišku, mums gal reikia konsultantų, bet aš pats galiu susirasti juos, esu ir klausimų susirašęs, kas reikalinga. Bet daryti reikia ne taip, kad „perkam ir viskas“!
Aš nuėjau kitu keliu. Nupirkome konsultavimo paslaugas, bet paruošėme technines sąlygas rūpimais klausimais. Įdomu sužinoti iš konsultantų, protingų žmonių, kas mums aktualu Plungėje.
Pravedėme viešąjį pirkimą, ir ta firma kitą savaitę turi pateikti įvertinimą, ką daryti, kad vartotojui sumažėtų kaina.
Bet kai ruošiau tas pirkimo sąlygas, sulaukiau visokiausių bandymų pakreipti mane atgal „į teisingą kelią“, iš kurio, jų manymų, buvau išslydęs… Jutau, kad man norėjo įkišti vieną įmonę. Buvo norima pinigus skirti konkretiems konsultantams. Aš nepasidaviau. Kokia tai firma? Žinoma, Plungėje girdėta. „Tec Industry“. Jie pernai ruošė tuos du projektus. Bet kai dariau viešąjį pirkimą, jų net neįtraukiau į sąrašą, abejodamas, ar jie nepriklausomi.
Neištvėrė?
Kas turėjo atsitikti, kad taip griežtai ir viešai prabiltų nepilnus metus Šilumos tinklų vadovo poste dirbęs ir net Skieraus žmogumi vadintas A. Tamošauskas? Iš spaudos konferencijos aišku, kad vakarietišką verslo etiką įsisavinęs vadovas neapsikentė jam daromo verslininkų-politikų, siekiančių šilumos ūkį pajungti savo asmeninei naudai, spaudimo. Klausimas tik, kodėl nesikreipė į STT?
Spaudos konferencijoje dalyvavęs meras A. Klišonis sakė, kad jam irgi nebuvo žinomi tokie faktai, ir jei tiek A. Tamošauskui, tiek Administracijos direktoriui M. Kaunui, kovojant su bendrapartiečių daroma įtaka, reikės pagalbos – jis pasiryžęs padėti.
Spaudos konferencijoje buvo įvardinta korupcijos apraiška (bandymas daryti įtaką), įvardinta net įmonė. Akivaizdu, kad minėtos įmonės atstovai Taryboje galėjo supainioti viešuosius ir privačius interesus. Tad kas toliau?
Redakcija paprašė savo poziciją šiuo klausimu išsakyti Seimo narį Jurgį Razmą, kuris ne kartą yra kreipęsis į įvairias institucijas dėl pažeidimų Savivaldybėje vykdant konkursus ir pan. Skirtingai nei kitais atvejais, Seimo narys apsiribojo trumpu komentaru: „Gerbiu savivaldos savarankiškumą. Tikiu, kad rajono politikai tinkamai išspręs visas iškilusias problemas“.
Pirmadienį dar kartą paklaustas, ar dėl viešai nuskambėjusių skandalingų faktų meras A. Klišonis nežada kreiptis į STT ar VTEK, atsakė, kad jei gaus iš A. Tamošausko informacijos, kad spaudimas po spaudos konferencijos tebedaromas, žinoma, kreipsis.
Kiek griežčiau poziciją išsakė Plungės rajono savivaldybės Etikos komisijos pirmininkas Tadas Šetkauskas.
„Etikos komisija savo veikloje vadovaujasi nuostatais, patvirtintais Plungės rajono savivaldybės tarybos. Nuostatai numato, kad politiko elgesio tyrimas gali būti pradėtas esant juridinio ar fizinio asmens skundui arba kai visuomenės informavimo priemonėse paskelbta pagrįsta informacija apie valstybės politiko galimai padarytą pažeidimą.
Šiuo atveju man nėra žinoma, kad Etikos komisijai būtų pateiktas skundas dėl politinio spaudimo UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktoriui. Kaip suprantu, ši informacija dar nėra paskelbta visuomenės informavimo priemonėse. Todėl komisija kol kas neturėjo pagrindo pradėti tyrimo.
Jeigu tokia informacija bus paskelbta visuomenės informavimo priemonėse arba bus gautas skundas, komisija turės pagrindo rinktis į posėdį dėl politikų elgesio tyrimo“, – rašoma T. Šetkausko redakcijai atsiųstame atsakyme.
Ką mano apie jo įmonei ir jam mestus kaltinimus pats L. Skierus? Redakcija nusiuntė verslininkui-politikui paklausimą ir paprašė iki nustatyto laiko pateikti atsakymus arba pranešti, kiek jam reikia laiko jiems pateikti. Didžioji dalis klausimų reikalauja tik trumpo atsakymo: „Taip“ arba „Ne“.
Iki laikraščio atidavimo pirmadienį į spaustuvę laiko Tarybos narys atsakymo neatsiuntė, nors laiško perskaitymo pažyma gauta sekmadienį.
„Vieningos Plungės“ į Savivaldybės administracijos direktoriaus pareigas deleguotas M. Kaunas, komentaro kol kas taip pat nepateikė.
Savo poziciją spaudos konferencijos tema pažadėjo pateikti ir UAB „Plungės bioenergija“.
Žydrūnas PILITAUSKAS
Nuotraukoje: Pavasarį dalyvaudamas savivaldos rinkimuose, L. Skierus reklaminiame plakate teigė: „Savivaldybė turi sąžiningai valdyti bendruomenės turtą, nes tai yra mūsų visų bendra gerovė. Žmonės, nuo kurių tai priklauso, turi būti garbingi.“ Įdomu, kaip verslininkas ir politikas dabar vertina savo žodžius ir elgesį?
P. S. Kai laikraščio maketas pirmadienį buvo pateiktas spaustuvei, už valandos nuo nustatyto atsakymo laiko, redakcija sulaukė L. Skieraus atsakymo. Negalėdami jo išspausdinti laikraščio antradienio numeryje, dedame į internetinį puslapį.
„Plungės žinių“ redakcijai,
„Labas rytas,
Į Jūsų atsiųstus klausimus nelabai žinau, ką atsakyti, kadangi Vičiūnų grupė jau daug metų nebesvarsto galimybės parduoti atliekamą šilumą- dėl stabilaus didelio gamybos augimo biokuro katilinė apkrauta 100 proc. ir dalį šilumos gaminame iš gamtinių dujų.
Jūsų minimos įmonės UAB „TEC Industry“ darbuotojai yra vieni iš geriausių Lietuvoje šilumos specialistų, kurie sukūrė prielaidas Utenos šilumos tinklams, Šilutės šilumos tinklams, Alytaus šilumos tinklams, kurie yra vieni pigiausių Lietuvoje. Dėl to pavasarį įvyko susitikimas su šios įmonės atstovais, kad UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Tamošauskas pažintų šiuos žmones, kurie padarė geriausia Lietuvoje.
Man nesuprantama, kodėl nesiekiama daryti veiksmų, kurie sustabdytų kainos kėlimą. Š.m. spalio mėnesį šiluma Plungei bus gerokai brangesnė nei 2018m. spalį- ir įvertinant tai, kad biokuro kaina labai stipriai nukrito.
Manau, kad vietoje viešo emocijų reiškimo UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Tamošauskas geriau susikoncentruotų į darbą, kad pagaliau pradėtų mažėti UAB „Plungės šilumos tinklai“ parduodamos šilumos kaina.
Liudas Skierus“
Redakcija L. Skieraus klausė:
Laba vakarą,
rengiame straipsnį apie „Vičiūnų“ ir su jais susijusių verslininkų-Tarybos narių daromą įtaką UAB „Plungės šilumos tinklai“. Prašytume iki ryt ryto 9 val. pateikti atsakymus į klausimus. Jei jums reikia daugiau laiko atsakymams parengti, prašome informuoti.
Rugsėjo 20 d., UAB „Plungės šilumos tinklai“ direktorius Arūnas Tamošauskas spaudos konferencijoje atvirai pareiškė, kad patyrė verslininkų-politikų spaudimą dėl sprendimų, susijusių su šilumos tinklais. Spaudimą jam darė ir daro „Vičiūnų“ įmonė ir jos Tarybos nariai.
Prašome atsakyti:
Atsakymų iki nurodyto laiko ir datos nepateikimas ar neinformavimas, kada juos ketinate pateiksite, bus laikoma, kad jūsų atsisakėte būti išklausytas ir pateikti savo nuomonę.