Di­de­lį var­dą gar­si­na ma­žas mies­te­lis

Šiauliai

Draugės. Barbora Mejerytė su Tambovo laikų drauge Jadvyga Laurinavičiūte (B. Mejerytė – dešinėje). (Ba­zi­lio­nų mo­kyk­los-dau­gia­funk­cio cent­ro ar­chy­vo nuo­tr.)

Jurgita KastėnėŠaltinis: Etaplius.lt

54182

Šią žiemą minėsime 120-ąsias pedagogės, vertėjos bei visuomenininkės Barboros Mejerytės gimimo metines. Prieš dešimtmetį lietuviai B. Mejerytę pažino ir kaip rašytoją – mažo Šiaulių r. miestelio bendruomenės dėka po mirties išleistas jos romanas „Jonė“.

Foto galerija:

Mokslus paaukojo dėl brolių ir seserų

B. Mejerytės gimtinė – Kurtuvėnų regioniniame parke esantis Vainagių kaimas, iš visų pusių apsuptas miškų. Būsimoji pedagogė šioje gražioje vietovėje gimė 1898 m. gruodžio 15 d., turėjo tris brolius ir tris seseris. Jos tėvai tarnavo grafų Pliaterių giminei: tėvas buvo vyriausiasis miškų prižiūrėtojas, mama – kambarinė.

Būdama paauglė, B. Mejerytė baigė namų ruošos mokyklą Obeliuose, 1918 m. – „Žiburio“ draugijos mergaičių gimnazijos 7 klasę Tambove. 1922 m. gabi mokinė Kauno gimnazijoje eksternu išlaikė brandos egzaminus ir pradėjo studijuoti filosofiją. Deja, studijas teko nutraukti ir susirasti darbą – B. Mejerytė norėjo padėti mokslų siekusiems broliams ir seserims.

Štai taip anksti išryškėjo pedagogės altruistiška prigimtis. Vėliau ji rėmė mokinius iš neturtingų šeimų: pirkdavo jiems vadovėlių, rašymo priemonių.

knyga-1.jpg

Už aktyvią veiklą – medalis

Pirmoji B. Mejerytės darbovietė – Kražių gimnazija. Nuo 1922 iki 1936 m. gimnazijoje dirbusią pedagogę vertino kolegos, mylėjo mokiniai. Kražiuose taip pat atsiskleidė mokytojos visuomeniškumas ir kūrybiškumas: B. Mejerytė su mokiniais ir miestelio bendruomene organizavo gegužines, vaidinimus, skaitė paskaitas, rašė straipsnių literatūros, mokymo ir auklėjimo temomis. Manoma, kad apie 1926 m. B. Mejerytė sukūrė ir Kražių gimnazijoje pastatė vaidinimą „Kražių skerdynės“.

Už aktyvią veiklą 1928 m. B. Mejerytė buvo apdovanota Nepriklausomybės dešimtmečio jubiliejaus medaliu.

1936–1939 m. pedagogė mokytojavo Skuodo gimnazijoje, 1939–1945 m. – Šiaulių mergaičių gimnazijoje. Buvę mokiniai išsaugojo prisiminimus apie B. Mejerytę. Pasakojo, kad šioji buvo tyli, gera, visuomet apsirėdžiusi tamsia ilga suknele su balta apykakle ir pakaušyje susisukusi plaukų kuodą.

Brangiausias eksponatas – rankraštis

1945–1948 m. B. Mejerytė tapo Bazilionų progimnazijos mokytoja. Būtent šis mažas miestelis nuveikė didelį darbą, garsinant pedagogės, vertėjos, prozininkės ir visuomenininkės vardą.

Bazilionuose yra B. Mejerytės gatvė, o Bazilionų mokykloje-daugiafunkciame centre įkurta Barboros Mejerytės vardo literatūrinė klasė-muziejus. Ten galima išvysti autentiškų baldų iš B. Mejerytės sodybos Žalpeliuose. Pavyzdžiui, senąją pedagogės spintą su įvairiomis kalbomis išleistais romanais.

Tačiau brangiausias muziejaus eksponatas – B. Mejerytės rankraštis, kuris, praėjus 25 metams po rašytojos mirties, buvo išleistas mokyklos direktoriaus Rimanto Gorio ir kitų geradarių dėka.

jone-5.jpg

Romane – pasakiška meilės istorija

Prieš daugiau nei dešimt metų Bazilionų mokyklos bendruomenė kreipėsi į B. Mejerytės gimines, prašydama padovanoti muziejui eksponatų. Didžiausią dovaną mokyklai įteikė pedagogės sūnėnas Algirdas Saudargas. Tai buvo 11 sąsiuvinių romanas „Jonė“, rašytas B. Mejerytės ranka.

Mokyklos direktorius R. Gorys ėmė rūpintis, kad šis rankraštis taptų žinomas platesnei visuomenei. Tarėsi su Šiaulių universiteto prorektoriumi prof. Donatu Jurgaičiu, literatūrologu Broniumi Prėskieniu. Jų sprendimas buvo vieningas: romaną reikia išspausdinti. Šios iniciatyvos ėmėsi Bazilionų mokykla ir 2007 m., radus rėmėjų, kūrinys buvo išleistas.

Manoma, kad romaną B. Mejerytė pradėjo rašyti pokario metais. Iš viso yra trys romano dalys, kiekviena iš jų skirstoma į dar tris dalis. Romane vaizduojamas XIX a. antrosios pusės–XX a. pradžios gyvenimas, pagrindinė knygos herojė – našlaitė Jonė, kuri yra slapta įsimylėjusi grafą. Romanas primena pasaką, jame justi svajokliškas tonas, todėl B. Mejerytė neretai lyginama su M. Pečkauskaite – Šatrijos Ragana.

Abi rašytojos iš tiesų bendravo, B. Mejerytė taip pat pažinojo Maironį, Vaižgantą, V. Mykolaitį-Putiną, S. Nėrį, B. Sruogą, Lazdynų Pelėdą.

Poliglotė, išvertusi „Forsaitų sagą“

Ne ką mažesnis B. Mejerytės talentas atsiskleidė vertėjos darbe – jam atsidėjo, išėjusi iš Bazilionų progimnazijos, gyvendama Žalpelių viensėdyje. B. Mejerytė mokėjo mažiausiai dešimt užsienio kalbų, tarp jų: graikų, lotynų, anglų, italų, lenkų, prancūzų, rusų, vokiečių. Prieš mirtį taip pat studijavo čekų ir ispanų kalbas.

1958 m. B. Mejerytė iš anglų kalbos išvertė Čarlzo Dikenso romaną „Dombis ir sūnus“, 1950 m. – didžiulės apimties Džono Golsvorčio kūrinį „Forsaitų saga“, 1954 m. – Valterio Skoto „Aivenchą“.

Persišaldžiusi B. Mejerytė tyliai užgeso 1982 m. sausio 3 d., sulaukusi 83 m. Ant jos kapo Kurtuvėnuose stovi Vitalijaus Lukošaičio sukurtas paminklas – rūpintojėlis.

logo-srtrf.jpg

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt