Desovietizacijos komisija ragina susilaikyti nuo atminimo ženklų K. Škirpai įrengimo

Lietuva

Kazio Škirpos atminimo lenta. Josvydo Elinsko (ELTA) nuotr.

Dominykas Biržietis, Tomas BalčiūnasŠaltinis: BNS

Vadinamoji Desovietizacijos komisija ragina susilaikyti nuo naujų atminimo ženklų įrengimo „tokioms prieštaras keliančioms“ asmenybėms, kaip diplomatas ir karininkas Kazys Škirpa.

„Komisijos narių vieninga nuomone, atsižvelgiant į viešojoje erdvėje esančius prieštaringus vertinimus, raginame susilaikyti nuo naujų atminimo ženklų atminimo įrengimo tokioms prieštaras keliančioms asmenybėms“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Desovietizacijos komisijos pirmininkas Vitas Karčiauskas.

„Manome, kad tokių įamžinimo ženklų įrengimas tik pagilins esamus nesutarimus visuomenėje, nepadės spręsti klausimų, kels aistras, bus naudojamas politiniams tikslams ir Lietuvos valstybės diskreditavimui tarptautinėje erdvėje“, – pažymėjo jis.

Pasak V. Karčiausko, dėl K. Škirpos atminimo lentos komisija diskutavo daugiau nei dvi valandas.

Birželį Nacionalinio susivienijimo iniciatyva Vilniuje, Gedimino prospekte, ant Lietuvos apeliacinio teismo pastato sienos K. Škirpai be leidimo buvo pakabinta atminimo lenta.

Kitą dieną Vilniaus infrastruktūros prižiūrėtojos „Grindos“ darbuotojai lentą nukabino, nes, savivaldybės atstovų teigimu, ji buvo įrengta neteisėtai. Būrelis žmonių mėgino neleisti nukabinti lentos, įvyko susistumdymas.

Desovietizacijos komisija pasisakyti dėl K. Škirpos lentos pakabinimo Vilniuje turėjo rugpjūčio pradžioje, tačiau klausimas buvo nukeltas komisijai laikinai sustabdžius darbą. Toks sprendimas priimtas komisijai pareiškus nepasitikėjimą LGGRTC teikiamu techniniu aptarnavimu.

Istorikai ir visuomenė K. Škirpos asmenybę vertina nevienareikšmiškai.

LGGRTC išvadoje nurodoma, kad Antrojo pasaulinio karo metais jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais K. Škirpos veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.

Pasak centro, K. Škirpos vadovaujamas Lietuvių aktyvistų frontas (LAF) antisemitizmą buvo iškėlęs į politinį lygmenį, o „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. LAF siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos, nors apie nacių planus vykdyti Holokautą, LGGRTC teigimu, nežinojo.

Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo draudimas Lietuvoje galioja nuo praėjusių metų gegužės. Pagal jį, iš viešųjų erdvių turi būti pašalinti ir negali būti įrengiami nauji totalitarizmo ir autoritarizmo ženklai – paminklai, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimai, kitokie simboliai.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt