Depresija po gimdymo: kaip atpažinti ir kur ieškoti pagalbos?

Šiauliai

A. Rutkausko nuotr.

Etaplius.ltŠaltinis: Etaplius.LT

247022

Nėštumas, kūdikio gimimas – svarbus virsmas kiekvienos moters gyvenime. Tyrimai rodo, kad iki 75 proc. moterų gimus kūdikiui išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus, motinystės melancholiją, kas septinta moteris panyra į pogimdyminę depresiją.

Apklausus 2019–2020 metais VšĮ Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gimdžiusias moteris, nustatyta, kad pogimdyminę depresiją galima įtarti 18,5 proc. apklaustųjų. Bauginanti statistika ir pastarųjų savaičių įvykiai verčia sunerimti, kad šia tema visuomenėje vis dar kalbama per mažai.

Šiaulių miesto visuomenės sveikatos biuras, vykdydamas psichikos sveikatos stiprinimą, mokymus pogimdyminės depresijos tema organizuoja jau antrus metus. Bendradarbiaujant su visuomeniniu projektu „Mama mums rūpi – pogimdyvinė depresija ir pagalba“, pernai surengti mokymai bei diskusija Šiaulių miesto specialistams (medikams bei socialiniams darbuotojams) bei nuotolinė paskaitą pagimdžiusiai moteriai, šeimai ir artimiesiems.

Rugsėjo 27-ąją, Lietuvos socialinio darbuotojo dienos proga, tokie mokymai organizuoti Šiaulių valstybinės kolegijos Sveikatos priežiūros fakultete – būsimiesiems slaugytojams, kosmetologams, kineziterapeutams, socialiniams darbuotojams. „Nuoširdžiai tikiu, kad net jeigu jiems ir nebus darbo instrukcijoje parašyta paklausti moters: „Kaip tu jautiesi po gimdymo?“, turėdami pakankamai žinių, jie gebės atpažinti moterį pogimdyminėje krizinėje situacijoje, jautriai reaguoti bei nukreipti ją reikiamos pagalbos, – teigia mokymų organizatorė, Biuro visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Asta Ivoškienė.

Paskaitą ir diskusiją „Kai klientas – moteris po gimdymo: kaip atpažinti emocinius sunkumus ir užmegzti kontaktą“ vedė psichologė-psichoterapeutė, pogimdyminės depresijos prevencijos ir pagalbos projekto „Mama Mums rūpi“ lektorė, knygos „Motinystės kelias“ autorė Sigita Valevičienė.

Psichologė-psichoterapeutė S. Valevičienė

Pirmieji signalai pastebimi dar nėštumo metu

Pasak psichologės, pirmuosius požymius, kad moteris linkusi į depresiją, galima pastebėti dar nėštumo metu. Dažniausiai jaučiamas liūdesys, nerimas, kamuoja nuotaikų kaita. Net ir nesijausdamos gerai, moterys neskuba kreiptis pagalbos ir tikisi, kad po gimdymo viskas grįš į savo vėžes. Visgi gimus vaikeliui liūdesys tik gilėja.

„Pirmasis ženklas dažniausiai yra didžiulis liūdesys po gimdymo, beviltiškumas, sunkumo jausmas, nuolatinis nuovargis. Tai yra jausmas, kad aš nebelaukiu ateities, didžiulis kaltės jausmas, kad aš esu bloga mama. Ir visuomenė kartais užlipa ant tos vietos. Visi šitie ženklai jau sakytų, kad reikėtų ieškoti pagalbos, ypatingai jeigu tai trunka ilgiau nei 2 savaites“, – pabrėžia psichologė.

Svarbu ne tik mamai, bet ir mažyliui

Jos teigimu, 50 procentų moterų, kurioms pasireiškia depresija po gimdymo, pačios neidentifikuoja šito dalyko, todėl labai svarbu tokiai moteriai padėti, suprasti, laiku pastebėti, kad ji turi problemų.

„Labai dažnai mes užkrauname tai artimiesiems, bet reikia nepamiršti, kad ir jiems yra labai sunku. Ypač jeigu kalbame apie partnerį, vyrą. Jis irgi būna pirmąkart tėtis ir jam labai sunku suvokti, kas yra normalu, kas nenormalu, ir kur čia reikėtų ieškoti pagalbos“, – sako S. Valevičienė.

Todėl psichologė siūlo atsigręžti į medikus, sveikatos specialistus, su kuriais moteris konsultuojasi po gimdymo. Būtent jie pirmiausia ir turėtų atkreipti dėmesį į moters elgesio pokyčius. Pasak S. Valevičienės, kartais užtenka vos kelių klausimų ir tampa aišku, kad moteriai reikia pagalbos. O laiku jos nesulaukus, iškyla pavojus ne tik pačiai mamai, bet ir mažyliui.

„Norėtųsi, kad mūsų visuomenė – ir tėvai, ir sveikatos specialistai, pradėtų suvokti, kad tapimas tėvais, ypač mamai, tapimas mama, yra ne tik fizinis dalykas. Tai didžiulis emocinis dalykas, nuo ko priklausys ne tik jos gyvenimas, bet ir vaikučio raida“, – sakė psichologė.

Studentės. A. Rutkausko nuotr.

Medikų švietimo spraga

Visgi moterį po gimdymo prižiūrintys medikai, sveikatos specialistai ne visada pastebi pogimdyminės depresijos ženklus. Dažnai jiems stinga ne tik laiko, bet ir kompetencijų. Ne vienus metus mokymus pogimdyminės depresijos tema organizuojanti Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Asta Ivoškienė sako, kad informacijos trūkumas yra didelė ne tik visuomenės, bet ir specialistų švietimo spraga.

„Pernai vyko mokymai specialistams, medikams ir jie išsakė tikrai didelį susirūpinimą, kad studijų metu jie šitos informacijos negauna. Vadinasi, į studijų programas nėra įtraukta tokia tema. Šiemet organizuojame mokymus studentams – būsimiesiems socialiniams darbuotojams, medikams, kitų specialybių atstovams, kad jie išsineštų tas žinias išeidami dirbti“, – sakė A. Ivoškienė.

Svarbu nedelsti ir ieškoti pagalbos

Visuomenės sveikatos specialistės teigimu, pastebėjus pogimdyminei depresijai būdingas būsenas, labai svarbu ne bandyti jas užglaistyti, ar nustumti, bet paskatinti moterį kreiptis pagalbos, kol dar ne vėlu.

„Labai svarbu, kad mes nelauktume tokių tikrai skaudžių, dramatiškų įvykių, kad imtume kažką daryti. Pagrindinė žinutė – turime kuo daugiau apie tai kalbėti, nes jeigu jau specialistai negeba atpažinti, arba neturi laiko, jų darbo funkcijose neparašyta, kaip konkrečiai paklausti, kaip ir kur nukreipti pagalbos, mažai tikėtina, kad pastebės eilinis žmogus, kuris neturi išsilavinimo toje srityje“, – sakė visuomenės specialistė.

Ji taip pat pabrėžė, kad Visuomenės sveikatos biuras yra parengęs informacinę medžiagą, kur Šiaulių mieste kreiptis nemokamos emocinės ir psichologinės pagalbos.

„Tai irgi mūsų žinia mokymų dalyviams, kad jie ne tik gebėtų atpažinti, bet ir turėtų kur nukreipti tokią moterį. Pagalbos būdų tikrai yra – ir nuotolinės, ir fizinės, kontaktinės, ir nemokamos pagalbos. Taip pat Visuomenės sveikatos biure vyksta anoniminės individualios ir grupinės konsultacijos, į kurias gali užsiregistruoti visi, turintys poreikį emocinei pagalbai gauti“, – sakė A. Ivoškienė.

Foto galerija:

Reklama

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt