Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko S. Skvernelio politinis kelias

Vilnius

Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris EditaŠaltinis: Etaplius.lt

202802

Šeštadienį Palangoje vykusio steigiamojo suvažiavimo metu Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ išsirinko partijos pirmininką. Juo tapo ekspremjeras ir vienas ryškiausių politinės jėgos lyderių Saulius Skvernelis. Jis pirmininku išrinktas absoliučia balsų dauguma trijų metų kadencijai. ELTA pateikia svarbiausias S. Skvernelio politinės karjeros detales.

Politinis kelias prasidėjo Vidaus reikalų ministerijoje

Savo politinį kelią S. Skvernelis pradėjo 2014 metais, kai partijos Tvarka ir teisingumas buvo deleguotas į vidaus reikalų ministro postą. Prieš pradėdamas savo politinę karjerą jis ėjo policijos generalinio komisaro pareigas.

2016 metų pavasarį tuo metu vidaus reikalų ministru buvęs S. Skvernelis paskelbė Seimo rinkimuose dalyvausiąs su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS), tačiau pabrėžė nesirengiąs stoti į jokią politinę partiją. Kiek vėliau pavasarį LVŽS paskelbė, kad partijos sąrašą Seimo rinkimuose pavedama vesti S. Skverneliui.

Tų pačių metų rudenį „valstiečiai“ su S. Skverneliu priešakyje didele persvara laimėjo rinkimus, parlamente užsitikrindami 54 mandatus. Pats S. Skvernelis buvo išrinktas Karoliniškių vienmandatėje apygardoje, kur nugalėjo konservatorių Kęstutį Masiulį.

2016 metų rudenį S. Skvernelis buvo paskirtas premjeru, o tų pačių metų gruodį suformavo Ministrų kabinetą, kuriam ir vadovavo iki savo kadencijos pabaigos.

2016-2020 m. S. Skverneliui einant premjero pareigas viešoje erdvėje dažnai pasirodydavo informacija apie kylančiais trintis tarp jo ir LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio. Tačiau politikai informaciją apie trintis laikė gandais ir nesutarimus visą laiką neigė.

S. Skvernelis savo vadovavimo Vyriausybei metu dažnai sulaukdavo klausimų, ar neketina stoti į LVŽS. Nors politikas galimybės tapti LVŽS nariu neatmesdavo, tačiau akcentuodavo kol kas būtinybės tam nematąs.

Nesėkmingas pasirodymas prezidento bei Seimo rinkimuose

2019 metų pradžioje S. Skvernelis paskelbė apie savo dalyvavimą Lietuvos prezidento rinkimuose ir buvo patvirtintas kaip LVŽS keliamas kandidatas. Vis tik tuometiniam premjerui prezidento rinkimai nebuvo sėkmingi: S. Skvernelis į antrą rinkimų turą nepateko ir liko trečias, ženkliu balsų skirtumu nusileidęs tiek šalies vadovu tapusiam Gitanui Nausėdai, tiek ir konservatorių kandidatei Ingridai Šimonytei.

LVŽS rinkiminį sąrašą S. Skvernelis vedė ir 2020 m. vykusiuose Seimo rinkimuose. Tačiau ir šiuose rinkimuose „valstiečius“ lydėjo nesėkmė – LVŽS ženklia persvara teko pripažinti konservatorių pergalę. Taigi, S. Skvernelis perleido vadovavimą Vyriausybei I. Šimonytei.

Aštrėjančios įtampos su R. Karbauskiu

2021 metų pavasarį LVŽS ir Darbo partijos (DP) frakcijos pasirašė opozicinių frakcijų koalicijos susitarimą, o pirmuoju opozicijos lyderiu buvo išrinktas S. Skvernelis. Vis tik S. Skverneliui būnant opozicijos lyderiu vis labiau pradėjo aštrėti įtampos tarp jo ir LVŽS pirmininko R. Karbauskio. Viena pagrindinių politikų nesutarimų priežasčių buvo S. Skvernelio kritika LVŽS pirmininko vadovaujamai „valstiečių“ šešėlinei Vyriausybei.

Nesutarimai tarp S. Skvernelio ir R. Karbauskio dar labiau išryškėjo po to, kai trys „valstiečių“ frakcijos nariai pateikimo stadijoje nutarė palaikyti Partnerystės įstatymo projektą. Nors šį projektą palaikė trys frakcijos atstovai, vieną iš jų, LVŽS narį Tomą Tomiliną buvo nuspręsta šalinti iš partijos. Šį sprendimą aštriai sukritikavo S. Skvernelis, teigdamas, kad partija kryptingai juda į „radikalėjimo pusę“.

2021 metų rugsėjį S. Skvernelis ir dar dešimt parlamentarų pranešė paliekantys LVŽS frakciją Seime ir kuriantys naująją Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“.

Partijos steigimas

Kiek vėliau rugsėjo mėnesį naujienų agentūra ELTA gavo darbinį dokumentą su kvietimo jungtis prie partijos „Vardan Lietuvos“ tekstu. Šiame rašte buvo deklaruoti ketinamos steigti politinės jėgos tikslai bei ideologinė orientacija – veikti valstybėje kaip centro kairės politinei jėgai.

R. Karbauskis teigė, kad nuo LVŽS frakcijos atskilę ir frakciją „Vardan Lietuvos“ įkūrę parlamentarai, į naujai kuriamą partiją labai aktyviai bando pervilioti LVŽS narius. Politikas taip pat pripažino, kad anksčiau sakydamas, jog „valstiečių“ dominuotoje valdančiojoje daugumoje nėra jokių problemų, sakė netiesą.

2021 spalio mėnesį S. Skvernelis oficialiai paskelbė apie naujos politinės partijos steigimą. Politikas išreiškė viltį, kad partiją pavyks įsteigti 2022 metų pradžioje.

Pastarųjų metų gruodžio mėnesį Delfi užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa parodė kaip niekada žemą LVŽS rezultatą – už šią partiją buvo pasirengę balsuoti 6,7 proc. apklaustųjų. Tuo tarpu už S. Skvernelio naujai steigiamą Demokratų sąjungą „Vardan Lietuvos“, gruodžio mėnesio apklausos duomenimis, būtų balsavę 7,2 proc. respondentų.

Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ taip pat skelbė, kad tokio pavadinimo frakcijos buvo įkurtos Anykščių, Lazdijų, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybose, Vilniaus miesto savivaldybės taryboje, Neringoje. Pastaruoju metu apie sprendimą jungtis prie steigiamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pareiškė politikai iš „valstiečių“,  socialdemokratų, konservatorių ir kitų politinių partijų.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt