Dėl sanitarinių kirtimų A. Dauguviečio parke

Panevėžys

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt

81947

Informuojame, kad skubiai bus šalinamos vabzdžių ligų apipultos pušys A. Dauguviečio parke (parko teritorija prie vandens telkinių). Šiuo etapu bus nupjauta 18 pušų ir 1 beržas (kirtimo priežastis – stiebo puvinys). Siekiant išsaugoti kuo daugiau pušų šioje teritorijoje, jos bus intensyviai stebimos ir pasirodžius pirmiesiems ligos požymiams skubiai šalinamos.

Valstybinės miškų tarnybos Miško sanitarinės apsaugos skyriaus specialistai pastebėjo, kad 2018 metais buvo aktyvesnis medžių džiūvimas nei per keletą ankstesniųjų. Tam didžiausią įtaką turėjo 2017 metais už klimatinę normą žymiai didesnis kritulių kiekis, o 2018 metais – ilgalaikės sausros ir kaitros, pasiekę net stichinį lygį.

Pušynuose šiais metais užfiksuota atvejų, kai pušys nudžiūvo grupėmis po 10–50 medžių. Kaltininkas – kinivarpoms priskiriamas vabaliukas – viršūninis žievėgraužis. Tai mūsų miškų gyventojas, bet anksčiau rimtesnių problemų nekėlė. Jis kartu su kitais vabzdžiais apnikdavo dėl įvairių priežasčių nusilpusias pušis, pavienes ir po keletą medžių. Šiais metais nudžiūvusiose pušyse buvo randamas didelis kiekis viršūninio žievėgraužio pasidauginusių vabalų. 2019 metais stebimas jo kenkimo suaktyvėjimas.

Džiūstančiose pušyse kartu pastebėtos kitos kinivarpos – šešiadančio žievėgraužio ryškus pagausėjimas. Viršūninis žievėgraužis apgyvendina pušies viršūninę dalį, šešiadantis – jos kamieną. Žievėgraužių apniktame medyje kartu gali įsikurti ir kiti po žieve ar balanoje gyvenantys vabzdžiai: ragijai, ožiaragiai ir kiti ūsuočiai, kirpikai, smaliukai, šakniagraužiai, medininkai, straubliukai. Bet pagrindiniai kenkėjai – viršūniniai žievėgraužiai.

Ankstyvose apnikimo stadijose nustatyti medžio pažeidimą labai sudėtinga – medis nekeičia savo išvaizdos ir atrodo lyg sveikas. Vėliau pušies spygliai tampa šviesiai žali, gali po truputį pradėti birti. Po to jie gelsta ir tampa rusvai rudi, vėliau – visai nubyra.

Medžių apsaugai nuo šių kenkėjų nėra veiksmingų insekticidų ir jų panaudojimo būdų. Lieka tik laiku vykdyti sanitarinius kirtimus. Laiku kertant, pušyse būna apnikta tik viršūninė dalis, o kamblinė – dar sveika. Pušų spyglių rudavimo pradžia rodo, kad medžių lajose viršūninio žievėgraužio jaunoji karta pasiekė suaugusio vabalo stadiją. Juos dar galima „pagauti“, jei tokius medžius nupjausime, kirtimo atliekas išvešime ar susmulkinsime į skiedras, o vabalų apniktą medieną išgabensime iš parko. Taip galima sunaikinti iki 60 procentų žievėgraužių. Bet šiltuoju metų laiku tą reikia atlikti labai operatyviai, per 2–3 savaites nuo lajų rudavimo pastebėjimo, ne vėliau. Rudenį, kai atvėsta oras, jaunos kartos vabaliukai gali likti žiemoti šviežiai nurudusiose lajose. Tų apniktų medžių iškirtimui ir jų liekanų sutvarkymui turime laiko iki pavasario.

Žievėgraužių apniktų medžių savalaikis iškirtimas nėra totalinis medžių naikinimas. Apnikti medžiai tikrai jau nebegalės augti ir nudžius. Bet laiku juos iškirtus, ir teisingai sutvarkius kirtimo atliekas, galima stabdyti pavojingų kenkėjų plitimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt