Dėl pradėto audito į LRT tarybą viešai kreipėsi žurnalistų bendruomenė: siūlo rengti viešą diskusiją (atnaujinta)

Lietuva

LRT iškaba. ELTA / Josvydas Elinskas

Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA.LT

345109

Nacionaliniam transliuotojui pradėjus auditą, kuriuo tiriamas žurnalistų politinis neutralumas, į LRT tarybą kreipėsi Žurnalistų profesionalų asociacijos bei Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) atstovai. Jų teigimu, sprendimas atlikti auditą kelia nerimą ir verčia abejoti redakcinio nepriklausomumo ir esminių žurnalistikos laisvės principų užtikrinimu.

„Visuomeninio transliuotojo kaip ir bet kurios žiniasklaidos priemonės redakcinė nepriklausomybė yra itin svarbus reikalas. Todėl bet kokios intencijos bandyti paveikti žurnalistus ir skatinti jų savicenzūrą yra pavojingos žiniasklaidos ir ypač žurnalistų laisvei“, – feisbuko įraše teigė LŽS pirmininkas Dainius Radzevičius.

„Kyla klausimų, ar ši iniciatyva nepaveiks redakcinio nepriklausomumo ir nepažeis esminių žurnalistikos laisvės principų. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad „masinės informacijos cenzūra draudžiama“, o „laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“, – rašoma feisbuke išplatintame Žurnalistų profesionalų asociacijos kreipimesi.

Asociacijos teigimu, ši sprendimas liečia ne tik nacionalinio transliuotojo, bet ir kitų žiniasklaidos priemonių žurnalistus, tad siūloma dėl audito vykstančią diskusiją organizuoti viešai, sudarant galimybę prie jos prisijungti ir žurnalistų teises atstovaujančioms organizacijoms.

„Visuomeninio transliuotojo vaidmuo visuomenėje yra ypatingai svarbus, todėl šis klausimas reikšmingas ne tik LRT dirbantiems žurnalistams, o ir visai Lietuvos žurnalistų bendruomenei. Remiantis LRT įstatyme numatytu skaidrumo principu, norėtume pasiūlyti vykstančią diskusiją dėl audito organizuoti viešai, kad prie jos galėtų prisijungti platesnė žurnalistų ir jų teises atstovaujančių organizacijų dalis“, – kreipimesi į LRT tarybą dėsto asociacija.

Panašios pozicijos laikėsi ir D. Radzevičius. Anot jo, nacionalinio transliuotojo turinio bei politinio neutralumo auditas yra pernelyg svarbus, kad apie jį nebūtų kalbama viešai.

„Todėl norisi kreiptis į LRT Tarybą viešai ir paprašyti jos aiškiai ir argumentuotai pagrįsti, kas čia vyksta. Nes žiniasklaidos turinio „auditas" bei jo vertinimas nėra paprastas reikalas“, – teigė LŽS primininkas.

„Bet koks tokio instrumento naudojimas neskaidriai, neaiškiai ar turinti norą paveikti redakcinę nepriklausomybę, kelia rimtą pavojų visuomeninio transliuotojo žurnalistų laisvėms. Ir tai tikrai neturėtų būti LRT tarybos funkcija gąsdinti žurnalistus“, – pridūrė jis.

Kaip rašoma Žurnalistų profesionalų asociacijos kreipimesi, viešų diskusijų metu siekiama išsiaiškinti, kas ir kokiais motyvais iniciavo auditą, kas ir kaip jį atliks, kaip bus užtikrinamas auditorių politinis neutralumas.

„Norėtume platesnės diskusijos šiais klausimais ir tikimės, kad šis auditas netaps viena iš priemonių apriboti visuomeninio transliuotojo žurnalistų nepriklausomumą, kaip jau yra įvykę kai kuriose ne taip toli nuo mūsų esančiose Europos valstybėse“, – nurodoma asociacijos pareiškime.

Praėjusios savaitės pabaigoje LRT tarybos komiteto sprendimu buvo pradėtas auditas, kuriuo tikrinama, kaip šioje žiniasklaidos priemonėje dirbantys žurnalistai laikosi politinio neutralumo principų turinio kūrime ir valdyme. Tai Eltai patvirtino LRT atstovė ryšiams su visuomene Augustė Mikulėnaitė.

Dalis tokiu sprendimu susirūpinusių LRT žurnalistų kiek anksčiau jau kreipėsi į LRT tarybą, prašydami surengti susitikimą, kurio metu būtų aptartas auditas, jo motyvai bei įgyvendinimas.

ELTA primena, kad kad pavasario sesijos metu Seimas ketina apsispręsti, ar pavesti Valstybės kontrolei atlikti LRT veiklos auditą.

Jeigu būtų pritarta šiai „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio iniciatyvai, Valstybės kontrolei bus pavesta iki rugsėjo 1 d. atlikti valstybinį auditą, įvertinant LRT 2021-2024 m. veiklą „ekonomiškumo, efektyvumo ir rezultatyvumo požiūriu“.

Atlikti LRT auditą – vienas iš „Nemuno aušros“ rinkiminių siekių. Anksčiau R. Žemaitaitis tikino, kad Seimo Audito komitetas „kosminiu greičiu“ aiškinsis LRT finansavimo klausimą. Gruodį „aušriečio“ pirmininkaujamas Seimo Audito komitetas pasiūlė Valstybės kontrolei imtis tokio audito.

Šių metų LRT biudžetas 79,6 mln. eurų, įstaigoje dirba kone 700 darbuotojų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt