Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Etaplius.lt archyvo nuotr.
BNSŠaltinis: BNS
„Dėl mažo pareiškėjų skaičiaus nutarta terminą pratęsti“, – BNS sakė kultūros ministro patarėja Viktorija Vitkauskaitė.
Dokumentų dalyvauti šiame konkurse pateikimo terminas pratęstas dviem savaitėms, iki rugpjūčio 12 dienos.
Pirmas konkursas į Valstybinės kalbos inspekcijos viršininko pareigas paskelbtas liepos pradžioje. Tuomet nesulaukta pretendentų į šias pareigas, todėl mėnesio viduryje patikslinus keliamus specialiuosius reikalavimus dėl išsilavinimo, paskelbta nauja atranka.
Pagal ją, dokumentus buvo galima teikti iki liepos 29 dienos.
Anot kultūros ministro Simono Kairio, iš būsimo inspekcijos vadovo tikimasi ne tik aukščiausio profesionalumo ir puikių vadovavimo įgūdžių, bet ir plataus akiračio, gebėjimo derinti įvairias pozicijas bei telkti, bendradarbiauti su įvairiomis institucijomis valstybinės kalbos apsaugos klausimais.
Dabartinis Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka yra ne kartą sulaukęs kultūros ministro kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
A. Valotkos penkerių metų kadencija baigsis kitų metų sausį.
Valstybinė kalbos inspekcija pradėjo veikti 1990 metais, atskira įstaiga ji tapo 2001 metais priėmus Valstybinės kalbos inspekcijos įstatymą.
Inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus. Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.