Dėl laukinių gyvūnų daromos žalos kenčia Alytaus rajono ūkininkai

Alytus

Etaplius.LTŠaltinis: Alytaus rajono savivaldybė

280907

Ištisus metus laukiniai gyvūnai pridaro žalos Alytaus rajono gyventojams. Neseniai į Krokialaukio seniūniją buvo atklydęs stumbras. Šis didingas gyvūnas tąkart žalos nepridarė, tačiau kiti laukiniai gyvūnai kasmet sugadina ūkininkų pasėlius, melioracijos griovius ar net pridaro ir daug rimtesnės žalos.

Dėl vilkų daromos žalos lankomasi visame rajone

Plėšrieji žvėrys kasmet padaro didelės žalos ūkininkams net ir ten, kur stengiamasi apsaugoti gyvulius elektriniais piemenimis ar kitomis tvoromis. „Alytaus rajone prieš keletą metų dažniausiai lankėmės Ratininkų, Daugų seniūnijose, tai labiau miškingos teritorijos, tačiau pastaraisiais metais dėl vilkų padarytos žalos lankomės visame rajone: Miroslavo, Simno, Daugų, Alytaus seniūnijose“, – sako Žemės ūkio skyriaus vedėja Irma Stenionienė.

Per pastaruosius metus savivaldybė gavo 103 gyventojų pranešimus apie 301 papjautą galviją. 2023 m. gauta 13 pranešimų, kuriuose nurodoma apie 37 prarastus galvijus, tačiau Žemės ūkio skyriaus vedėja tikina, jog iki metų pabaigos skaičius gali padidėti. Ūkininkams siūloma naudoti daugiau ir įvairių prevencinių priemonių: apsaugines tvoras, sarginius šunis, signalizacijos įrangą, pašiūres gyvuliams pasislėpti arba juos pervesti arčiau namų.

Vilkų padaryta žala kompensuojama tais atvejais, kai naminiai gyvuliai buvo paženklinti ir registruoti, ūkyje ar sodyboje taikytos prevencinės apsaugos priemonės. Žalos dydį skaičiuoja savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta Nuostolių skaičiavimo komisija. Tais atvejais, kai žalą padaro gyvūnai, kuriuos medžioti yra uždrausta visus metus, arba tai yra vilkai, žala atlyginama Aplinkos apsaugos rėmimo programos įstatymo ir Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo nustatyta tvarka.

Už vilkų papjautą sertifikuotą, veislinės bandos suaugusią avį vidutiniškai mokama 225 eurai, už nesertifikuotą – apie 120–180 eurų. „Dažniausiai vilkai kėsinasi į suaugusias avis ir, kiek tenka pastebėti, jos sudraskomos paryčiais“, – teigia I. Stenionienė.

Žemės ir miško sklypų savininkai, valdytojai ar naudotojai apie padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti savo seniūnijai ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo, išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą.

Žala nėra atlyginama, jei ji padaryta žemės sklypuose, kuriuose jų savininkas uždraudė medžioti laukinius žvėris arba vilkai apdraskė, bet nepapjovė gyvulių.

Skatinama naikinti bebravietes

Alytaus rajone žalos pridaro ne tik vilkai, bet ir bebrai. Siekdama apsaugoti nuo bebrų daromos didelės žalos laukinę augaliją, gyvūniją ir natūralias jų buveines, pasėlius, miškus, vandenis ir kitą turtą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija skatina naikinti bebravietes. Žemės, miško, vandens telkinio savininkams, valdytojams ar naudotojams arba medžioklės plotų naudotojams ištisus metus rankinėmis ir mechaninėmis priemonėmis leidžiama ardyti bebrų pastatytas užtvankas neperspektyviose bebravietėse.

Bebravietė laikoma neperspektyvia (likviduotina), jeigu dėl bebrų veiklos konkrečioje vietoje kyla grėsmė atsirasti didelei žalai automobilių keliams, geležinkeliams, tiltams, pastatams, melioracijos ir hidrotechniniams statiniams, žemės ūkio pasėliams, kitoms naudmenoms, miškui. „Bebraviečių daroma žala akivaizdi ypač melioracijos grioviams: ardomi šlaitai, statomos užtvankos, ko pasėkoje užliejamos pievos ir pasėliai“, – sako I. Stenionienė.

Didėjanti paukščių populiacija naikina ūkininkų pasėlius

Iš pažiūros gražūs ir Lietuvoje mylimi paukščiai taip pat gali padaryti nemažai žalos. Ūkininkai pastebi, kad yra padidėjusi gervių populiacija. Tai pakankamai dideli paukščiai ir jie trypia laukus, nemažai jų nulesa. Kai prasideda paukščių migracija, dideli žąsų pulkai tupia ant laukų Žuvinto rezervate. Ūkininkai taip pat skundžiasi ir dėl gandrų, kurie sukapoja paruoštus, plėvele apsuktus pašaro ritinius. „Šiais atvejais nėra žalos paskaičiavimo metodikos ir nėra konkretizuota, kas tą žalą turėtų atlyginti. Todėl sunku kalbėti apie žalos paskaičiavimo mechanizmą, nes minėti paukščiai nemedžiojami“, – pasakoja I. Stenionienė.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt