Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
M. Morkevičiaus nuotr.
Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt
Seimo Kaimo reikalų komitete paaiškėjus aplinkybėms, kad valstybinė, įsiterpusi tarp privačių sklypų, žemė galimai naudojama nesąžiningai, šio komiteto pirmininkas, Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Viktoras Pranckietis kreipiasi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT).
Komitete įtarimų sukėlė įsiterpusių žemės sklypų, kurie plyti tarp privačių sklypų ir kitų objektų, naudojimo praktika. Vien tokios įsiterpiančios žemės ūkio paskirties plotelių iki 1 ha dydžio šalyje bendrai skaičiuojama 10 tūkst. hektarų. Pirmumo teisę įsigyti tokį sklypą turi nuomininkai, kurie greta patys turi savo žemės. Tačiau jiems tokios galimybės Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) esą nesudaro.
„Kodėl tie plotai nuomojami tiems, kurie prieina prie duomenų bazės, sužino apie valstybinį plotelį ir pradeda invaziją? Galima įtarti, kad čia esama neteisėtos veiklos požymių. Jeigu žemė valstybei yra nereikalinga, reikia ją pradėti tvarkyti šeimininkiškai“, – teigė V. Pranckietis.
Pasak Kaimo reikalų komiteto ir Liberalų sąjūdžio frakcijos nario Juozo Baublio, atsiradus laisvai valstybinei žemei, NŽT turi apie ją pranešti gretimų sklypų savininkams. „Tarnyba turi aiškiai atsakyti, ar laikomasi šios tvarkos. Be to, ji turėtų peržiūrėti anksčiau, iki dabartinės tvarkos sudarytas tokių sklypų nuomos sutartis“, – teigė Seimo narys.
Kad pretendentai įsigyti įsiterpusį sklypą negauna iš valstybės informacijos, komitetui pranešė Lietuvos nederlingų žemės naudotojų asociacijos vadovė Danutė Karalevičienė. „Niekam nėra pranešama, kad ji nuomojama. Jeigu tik pamatai atsiradusį nuomojamos žemės plotą, kol tu nuvažiuosi į NŽT, žemė jau bus išnuomota. Visas darbas daromas nepranešus“, – teigė ji.
NŽT direktoriaus Sauliaus Mocevičiaus teigimu, tokios problemos, kad kas nors nežino informacijos apie laisvą valstybinę žemę, „tikrai nėra“. O jeigu kas nors ir nežino, anot vadovo, bet kada gali kreiptis į tarnybą individualiai.
Įvertinęs pateiktą informaciją, Kaimo reikalų komiteto pirmininkas ir inicijavo kreipimąsi į teisėsaugą, kartu paprašęs Žemės ūkio ministerijos taisyti Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą. „Be to, reikėtų viešai skelbti pavardes tų asmenų, kurie nuomoja valstybinę žemę. Jeigu valstybė tokiam asmeniui suteikia galimybę uždirbti valstybinėje žemėje, jų tapatybė neturėtų būti paslaptis“, – pridūrė V. Pranckietis.
ELTA