Dėl anketose darbo KGB nenurodžiusių kandidatų LGGRTC įžvelgia Rinkimų kodekso spragas: neatmeta, kad tokių politikų galėjo būti ir daugiau

Lietuva

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras. BNS/Fotobankas nuotr.

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA

320238

Kilus klausimų, kodėl buvusių kandidatų sąsajos su SSRS tarnybomis išsiaiškintos tik paprašius papildomos informacijos, už šiuos duomenis atsakingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) įžvelgia Rinkimų kodekso spragas.

„Buvo susiklosčiusi tokia tradicija jau daug metų, kad VRK mūsų užklausdavo dėl bendradarbiavimo su KGB ir jis buvo suprantamas kaip slaptų bendradarbių – buvusių agentų, informatorių – buvimas KGB tinkle. Niekada nebuvo klausimų dėl etatinių KGB darbuotojų, nes jie buvo vieši darbuotojai“, – Eltai teigė A. Bubnys.

„Pats D. Arlauskas traktavo bendradarbiavimą irgi kaip slaptų bendradarbių bendradarbiavimą su KGB, aiškino, kad jis nebendradarbiavo, o dirbo KGB. Jeigu yra toks skirtingas sąvokų supratimas, ko gero, reikėtų Rinkimų kodekse paaiškinimo, kas yra darbas ir kas yra sąmoningas bendradarbiavimas. Toks patikslinimas pačiame Rinkimų kodekse būtų naudingas“, – akcentavo jis.

A. Bubnys sako neatmetantis, kad nuo pat 1992 m. vykstančiuose Seimo rinkimuose galėjo kandidatuoti ir daugiau etatinių KGB darbuotojų. Pasak LGGRTC vadovo, atitinkamą informaciją jie galėtų pateikti, jei VRK suformuluotoje užklausoje būtų prašoma pateikti ir SSRS tarnybų bendradarbius, ir buvusius jų darbuotojus.

„Mes galime suteikti informaciją ir dėl etatinių, ir dėl slaptųjų bendradarbių, tačiau reikia, kad tai būtų aiškiai suformuluota VRK kreipimesi. Rašte turi būti aiškiai nurodyta, ar yra informacija apie slaptus bendradarbius ir apie etatinius darbuotojus. Tada mes naudodamiesi savo duomenų bazėmis duosime atsakymą“, – dėstė A. Bubnys.

„Aš nenorėčiau nieko kaltinti. Tiesiog buvo tradicija, kol neatsirado toks atvejis ir apie 20 metų niekam nekliuvo šis dalykas. Aš negaliu pasakyti, ar nuo 1992 m. iki šių rinkimų buvo atvejų, kad kažkurios partijos sąraše kandidatuotų buvęs etatinis KGB darbuotojas. Tokių atvejų nežinau, bet gal jų išvis nebuvo. Susiformavo tradicija, kad tikrinami tik slaptieji bendradarbiai, etatiniai palikti nuošaly, nes jie buvo žinomi ir apie juos buvo galima surasti informaciją“, – pridūrė jis.

VRK: kompetentingų institucijų informacijos nekvestionuojame

Savo ruožtu VRK tikina, kad užklausa LGGRTC yra formuluojama pagal atitinkamą Rinkimų kodekso straipsnį.

„Vadovaudamasi Rinkimų kodekso nuostata, įpareigojančia informuoti rinkėjus apie kandidatus, praeityje bendradarbiavusius su SSRS specialiosiomis tarnybomis, VRK prieš kiekvienus rinkimus teikia užklausą LGGRTC prašydama indikuoti asmenis, kurie praeityje yra sąmoningai bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai yra – tiksliai pagal Rinkimų kodekso nuostatą“, – Eltai teigė VRK atstovė spaudai Indrė Ramanavičienė.

„Jokio konkretaus registro, iš kurio LGGRTC teikia informaciją apie SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbius, VRK centrui nenurodo – tai paliekama šios institucijos kompetencijai. Iki kandidatų registravimo dienos LGGRTC, patikrinęs šiuose Seimo rinkimuose dalyvaujančių kandidatų duomenis, informavo VRK, kad nenustatė nė vieno asmens, kuris būtų sąmoningai bendradarbiavęs su SSRS specialiosiomis tarnybomis“, – pridūrė jis.

Pasak VRK, vertinti skirtumą tarp sąmoningo bendradarbiavimo ir etatinio darbo – ne komisijos kompetencija.

„VRK, priimdama sprendimus dėl kandidatų neregistravimo arba jų registracijos panaikinimo, remiasi kompetentingų institucijų informacija jos nekvestionuodama. Skirtumus tarp sąmoningo bendradarbiavimo ir buvimo SSRS specialiųjų tarnybų darbuotoju paliekame vertinti institucijoms ir ekspertams pagal kompetenciją“, – tikino I. Ramanavičienė.

Kaip skelbta anksčiau, penktadienį priimtu VRK sprendimu iš Seimo rinkimų pašalintas „Taikos koalicijos“ atstovas D. Arlauskas bei „Nemuno aušros“ deleguotas K. Bilius nusprendė kreiptis į teismą. Anketoje fakto apie bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis nenurodę dviejų partijų atstovai yra įsitikinę, kad rinkimus prižiūrinti institucija priėmė neteisingą sprendimą, todėl abu prašys, kad šiuo klausimu pasisakytų Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.

Viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie parlamento rinkimuose dalyvauti ketinusį D. Arlauską, nuslėpusį buvusius ryšius su KGB, VRK kreipėsi į informaciją apie bendradarbiavimą su SSRS tarnybomis teikiantį LGGRTC.

Gavus atsakymą, paaiškėjo, jog aktyvia sovietines sistemos grandimi buvo ne tik D. Arlauskas, tačiau ir septintu numeriu „Nemuno aušros“ sąraše esantis bei Saulės vienmandatėje apygardoje kandidatuojantis K. Bilius. Pastarasis tvirtina, kad nieko bendro su SSRS tarnybomis nėra turėjęs. Savo ruožtu D. Arlauskas tikina, jog neslepia savo buvusios darbovietės. Visgi, jo teigimu, įstatymas numato pateikti informaciją apie bendradarbiavimą, o ne darbą atitinkamose tarnybose.

Informaciją, ar kandidatas praeityje yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, VRK suteikia LGGRTC.

Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt