Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Irma BagūnėŠaltinis: Etaplius.lt
Sigita Inčiūrienė
„Gal galite atvažiuoti patikrinti, ką mūsų kaimynas kūrena, nes iš kamino dažnai kyla juodi dūmai, o oras toks, kad neįmanoma kvėpuoti, akis graužia. Nebežinom, ką daryti, kur kreiptis“, – Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro specialistų prašė Šiaulių rajono gyventoja. Moteris įtarė, kad kaimynas namus šildo kūrendamas atliekas, beje, pasak jos, šis vyras tikrai nėra iš tų, kurie negali nusipirkti tinkamo kuro.
Nors kiekvienais metais primenama apie atliekų deginimo žalą gamtai ir žmogui, vis dar yra tokių, kurie šildydami namus bando atsikratyti nereikalingų daiktų ir atliekų.
Už atliekų deginimą – baudos
Primename, kad Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas neturint leidimo, o įstatymo pažeidėjams taikomos baudos. Už atliekų deginimą piliečiams numatyta bauda nuo 60 iki 300 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 170 iki 1 170 eurų. Be to, pažeidėjams gali tekti atlyginti ir gamtai padaryta žalą, kuri priklauso nuo sudegintų atliekų kiekio. Minimali žala – 100 eurų.
Ypač pavojinga deginti plastikinę pakuotę, gumą, padangas, užterštą (impregnuotą, lakuotą ar dažytą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus dėvėtus drabužius ar pakuotes.
Pavojus žmogaus sveikatai ir gamtai
Deginant atliekas į aplinkos orą patenka ir jame koncentruojasi kenksmingos medžiagos – azoto, sieros junginiai, anglies monoksidas, gyvsidabris, švinas ir kt. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose, o prasiskverbia į žmogaus organizmą.
Aplinkos tarša kietosiomis dalelėmis paprastai padidėja šaltą žiemą, kai daugiau kūrenama ir vyrauja silpnas, teršalams sklaidytis nepalankus vėjas. Kadangi namų kaminai nėra aukšti, susidariusios kenksmingos medžiagos neišsisklaido, o kaupiasi to paties ir kaimyninių namų kiemuose, soduose, dirvoje. Ilgalaikis oro užterštumas kietosiomis dalelėmis gali sukelti kvėpavimo ir kraujotakos sistemos ligas, vėžį, lėtinių ligų eigos paūmėjimą.
Krosnims ir katilams kūrenti reikėtų rinktis aplinkai mažiau kenksmingą sausą kietąjį kurą – natūralią medieną, anglis, durpes, malkas, pjuvenų briketus. Taip pat reikėtų nepamiršti kiekvieną pavasarį išvalyti kaminą ir taip pasiruošti būsimam sezonui. Geriausia rinktis alternatyvius kurio šaltinius: geoterminį, dujinį, saulės jėgainių šildymo būdus.
Gyventojai, pastebėję, kad kaimynai degina atliekas, gali kreiptis į aplinkos apsaugos agentūras arba pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112.