Dauguma vyresnio amžiaus kauniečių menkai rūpinasi savo fizine būkle

Kaunas

Asociatyvi Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

159126

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Aplinkotyros katedroje įgyvendinamas Europos Komisijos „Horizon 2020“ Mokslo ir inovacijos programos lėšomis finansuojamas projektas „Miestų sveikata, miestiečių aplinkos ir sveikatos moksliniai tyrimai“ jau parodė, kad vos 10 procentų apklaustų (45-64 metų amžiaus) kauniečių sportuoja bent 150 minučių per savaitę. Lygiai tiek fizinio aktyvumo rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO).

Apklausoje, kuri yra tik dalis tarptautinio projekto, dalyvavo 600 gyventojų. Pagrindinis tyrimo tikslas, kaip nurodoma VDU pranešime, – „sukurti priemonę, skatinančią kurti miestiečių mokslinius projektus ir kartu su mokslininkais analizuoti gyvenamosios aplinkos poveikį sveikatai.“

„Mažas fizinis aktyvumas – vienas iš svarbiausių mūsų galioje esančių veiksnių, galintis pakeisti lėtinių ligų – tokių kaip hipertoninės ligos, nutukimas, diabetas – raidą. Kitaip tariant, pasiekus pakankamą fizinį aktyvumą, galima sulėtinti šių ligų raidą arba išvengti jų apskritai. PSO rekomenduojamas fizinis aktyvumas 18–65 m. amžiaus sveikiems žmonėms yra 150 minučių arba, jei didelio intensyvumo, – 75 minutės“, – pasakoja viena iš projekto tyrėjų, VDU Aplinkotyros katedros docentė dr. Sandra Andrušaitytė.

Mokslininkų teigimu, tyrimas parodė, kad dalyvių mažas fizinis aktyvumas buvo susijęs su didesniu medikų diagnozuotos hipertoninės ligos paplitimu. Tarp PSO rekomenduojamą aktyvumą pasiekusių tyrimo dalyvių hipertonine liga sirgo 29,4 procento, tuo tarpu tarp tų, kurie rekomenduojamo lygmens nepasiekė, sirgo 34 procentai.

Dar ryškesnis skirtumas pastebėtas tarp rekomenduojamą fizinį aktyvumą pasiekusių ir nepasiekusių vyrų, – šiuo atveju hipertonine liga sirgo atitinkamai 40 ir 47 procentai apklaustųjų. Tarp aukštesnio išsilavinimo dalyvių, pasiekusių rekomenduojamą fizinį aktyvumą, hipertoninės ligos paplitimas buvo apie 10 proc. mažesnis nei tarp šio aktyvumo nepasiekusiųjų.

Remdamiesi projekto dalyvių atsakymais, mokslininkai sukūrė Kauno žemėlapį, parodantį, kuriuose miesto mikrorajonuose labiausiai paplitusi hipertenzija, nutukimas ir blogas sveikatos vertinimas. Pagal atliktos apklausos rezultatus, vidutinis hipertenzijos paplitimas tarp 18-75 metų kauniečių didžiausias Gričiupyje, kur jis siekia net 51,3 proc., mažiausias Aleksote – vos 15 proc.

Atliekant tyrimą paaiškėjo, kad jo dalyviams-savanoriams aktualiausios diskusijų temos yra transporto keliama tarša, sveikata ir klausimas, kodėl jų gyvenamajame rajone sergamumas hipertonine liga yra didesnis nei kaimyniniame.

Mokslininkai taip pat planuoja sukurti interaktyvų Kauno žemėlapį, kuriame bus įvertinami miesto mikrorajonai pagal tai, kaip greitai iš jų galima pasiekti žaliąsias zonas. Ankstesniais VDU tyrimais nustatyta, kad fizinio aktyvumo veiklomis reikėtų užsiimti žaliosiose erdvėse, kur mažiau užterštas oras. Priešingu atveju, pavyzdžiui, bėgiojant šalia judrios gatvės, savo sveikatai galima ir pakenkti, pabrėžia Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedros mokslininkai.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt