Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Freepik.com nuotr.
Reporteris MargaritaŠaltinis: Etaplius.lt
Dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso sirgo ir gretutinėmis ligomis, dažniausiai – širdies ir kraujagyslių, pirmadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
„Taip pat nemaža dalis mirusiųjų sirgo onkologinėmis ligomis. Trečia dažniausiai užfiksuota gretutinių susirgimų kategorija – kvėpavimo takų ligos. Mirusieji taip pat sirgo inkstų ligomis. Ne vienas mirusysis sirgo cukriniu diabetu. Keliems asmenims buvo diagnozuota Alzheimerio liga“, – rašoma pranešime.
„Nacionalinis visuomenės sveikatos centras atkreipia dėmesį, kad dauguma mirusiųjų nuo koronaviruso sirgo ne viena, o keletu gretutinių ligų“, – teigiama jame.
Pirmadienio duomenimis, Lietuvoje užfiksuota 70 mirčių nuo koronaviruso – mirė 33 vyrai ir 37 moterys.
Anot ministerijos, mirusiųjų amžiaus intervalas yra nuo 49 iki 97 metų amžiaus.
Vienas miręs asmuo priklausė 41–50 metų amžiaus grupei, trys – 51–60 metų amžiaus grupei, 11 – 61–70 metų amžiaus grupei, 21 – 71–80 metų amžiaus grupei.
„Blogiausia situacija yra tarp 81–90 m. amžiaus asmenų, kur mirusiųjų nuo šios ligos yra net 30. (...) Keturi asmenys, mirę nuo COVID-19, buvo virš devyniasdešimties metų amžiaus“, – praneša ministerija.
Kaip informuoja SAM, mirusiaisiais nuo šios ligos laikomi tie, kuriems nustatytas arba įtariamas koronavirusas, pasireiškė kliniškai suderinama liga – ūminė kvėpavimo takų infekcija ir mirusiam asmeniui nenustatyta kita mirties priežastis, nesusijusi su COVID-19 liga, pavyzdžiui, mirtis dėl sužalojimų.
Be to, kad asmuo būtų laikomas mirusiu nuo koronaviruso infekcijos iki mirties momento jis negali būti pasveikęs nuo šios ligos.