Darbuotojų ieškančios įmonės vis dažniau įdarbina žmones su negalia

Vilnius

Freepik.com nuotr.

Reporteris SkaistėŠaltinis: Etaplius.lt

184093

Vis daugiau į darbo rinką sugrįžtant nedirbančių šalies gyventojų, mažėja ir Užimtumo tarnyboje registruotų negalią turinčių žmonių. Pastaruoju metu darbo ieško 16,1 tūkst. neįgaliųjų, ir tai – 3,3 tūkst. mažiau nei metų pradžioje. Neįgaliųjų profilio struktūroje dominuoja vyrai – jie sudaro 52,6 proc., 55+ – daugiau nei pusė (51 proc.), formaliai įgytos profesinės kvalifikacijos neturi beveik trečdalis (32,3 proc.) negalią turinčių klientų. Ilgalaikių bedarbių tarp šių asmenų yra 45,5 proc. Daugiau nei trims penktadaliams (68,4 proc.) nustatytas 45-55 proc. darbingumo lygis.

„Šiais metais per mėnesį vidutiniškai įregistruojama pusantro karto mažiau neįgalių asmenų nei 2019 ar 2020 metais. Įdarbinimo rodikliai taip pat gerėja: šių metų antrąjį ketvirtį – pirmą kartą nuo 2019 m. pradžios – įsidarbinusių skaičius viršijo per tą patį laikotarpį įregistruotų darbo neturinčių asmenų skaičių. Visgi neįgaliųjų skaičius – 37,5 proc. didesnis nei pernai tuo pačiu metu, o ilgalaikių bedarbių su negalia skaičius siekia 7,3 tūkst.“, – teigė Užimtumo tarnybos Stebėsenos ir analizės skyriaus vedėja Jurgita Zemblytė.

Per pastaruosius metus labiausiai augo neįgalių iki 40 metų amžiaus skaičius: darbo neturinčių jaunuolių iki 29 m. padaugėjo 59,6 proc., 30-39 m. – 45,6 proc., vyresnių nei 55 m. – 39,4 proc.. Labiau išaugo neįgalių moterų skaičius – 39,9 proc. (vyrų – 35,4 proc.).

30-40 proc. darbingumo lygį turinčių asmenų skaičius per metus šoktelėjo 82,8 proc. Besikreipiančių su 45-55 proc. darbingumo lygiu skaičius padidėjo 22,4 proc. 

2021 metais tarpininkauta įdarbinant 3,3 tūkst. negalią turinčių asmenų, iš jų – 80,6 proc. pradėjo dirbti pagal neterminuoto darbo sutartis. Negalią turinčius asmenis dažniausiai įdarbino administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės. Terminuotai – administracinę ir aptarnavimo veiklą, apdirbamosios gamybos, švietimo veiklas vykdančios įmonės ar įstaigos.

„Stebima, kad darbdaviai mieliau priima žmones su negalia į valymo paslaugų įmones, pardavimų, konsultacijų telefonu ir kitas įmones, kur nereikia aukštos kvalifikacijos. Tačiau nemažai neįgaliųjų įsidarbina juvelyrikos, IT ir apskaitos srityse. Taip pat judėjimo negalią turintys asmenys dirba darbus, kuriuos galima atlikti namų sąlygomis, pvz., informacijos teikimas skambučių centruose ar prekyba telefonu“, – sakė J. Zemblytė.

Užimtumo tarnyboje registruoti negalią turintys asmenys daugiausia pageidauja dirbti nekvalifikuotais darbininkais, valytojais, kiemsargiais, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojais, pardavėjais, pakuotojais (rankomis), apsaugos darbuotojais, sekretoriais, apskaitos ir buhalterijos tarnautojais, reklamos ir rinkodaros specialistais, dažytojais.

Pirmąjį pusmetį per Užimtumo tarnybą mokėsi naujos profesijos, stažavosi, įsidarbino subsidijuojamose darbo vietose ir dalyvavo kitose aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse 681 negalią turintis žmogus, pernai – 539. Remiamo užimtumo priemonėmis pasinaudojo 415 negalią turinčių asmenų, parama judumui – 31.

Į darbo rinką padedančiose integruotis paramos mokymuisi priemonėse pradėjo dalyvauti 106 asmenys: profesiniame mokyme – 100, stažuotėje – 4, kompetencijų pripažinime – 2.  Populiariausios mokymo programos tarp neįgaliųjų – slaugytojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa (mokymus baigė 10 asmenų), sandėlio operatoriaus (9), virėjo (7), apskaitininko (6), svečių aptarnavimo darbuotojo (6), socialinio darbuotojo padėjėjo (5). 

Pagal darbo vietų steigimo priemonę, įsteigtos 48 naujos darbo vietos neįgaliesiems: automobilio vairuotojo – 15, mechanizatoriaus – 7, mikroautobuso vairuotojo – 4, staliaus – 3, administratoriaus – 3 ir kt. Savarankiško užimtumo rėmimas sudarė galimybę įsteigti 14 naujų vietų neįgaliesiems – baldžiaus, suvirintojo, šaltkalvio, aplinkos tvarkytojo, siuvėjo modeliuotojo ir kt.

Užimtumo tarnyba įgyvendina ES struktūrinių fondų ir valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Profesinė reabilitacija“. Šio projekto tikslas – padėti neįgaliems asmenims integruotis į darbo rinką, atkuriant asmens darbingumą bei įgyjant naujų profesinių kompetencijų, taip pat – siekiant savarankiškai įsidarbinti ar dalyvauti įdarbinimo programose. Projekto įgyvendinimo metu profesinės reabilitacijos programose jau dalyvavo 648 neįgalieji.

ELTA

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt