Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Liepos pabaigoje įvyko pirmasis darbo grupės posėdis.
Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt
Nerimstant aistroms dėl antrųjų bendruomeninių grupinio gyvenimo namų liepos viduryje savivaldybės meras Vytenis Tomkus sudarė darbo grupę klausimams dėl perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų teikimo neįgaliesiems nagrinėti.
Pirmasis darbo grupės posėdis vyko liepos 30-ąją Kaišiadorių savivaldybėje. Be darbo grupės narių į posėdį buvo pakviesti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai bei ekspertai iš Kauno regiono, kuruojantys projektą „Nuo globos link galimybių: bendruomeninių paslaugų plėtra“. Posėdžiui vadovavo Darbo grupės pirmininkas Česlovas Neviera, iš darbo grupės nedalyvavo tik Asta Stalaučinskienė ir Eglė Mockevičienė.
Ministerijos skyriaus vedėjas Darius Pauliukonis pristatė, kaip Lietuvoje nuo 2010 metų, kada Seimas ratifikavo konvenciją dėl neįgaliųjų teisių, vyksta desocializacija. „Mes jau senokai supratome, kad masėje, institucijoje, nėra individualaus priėjimo prie žmogaus. Taip buvo pradėti ruošti projektai ir iš institucinių namų vaikai bei suaugusieji yra perkeliami į šeimynas, grupinio gyvenimo ar kitokius namus. Palaipsniui institucijos turės visai išnykti, o neįgalieji gyvens savarankiškai arba bus įkurdinti specialiuose slaugos namuose.
Visa tai yra daroma įvertinus atskirų žmonių galimybes bei norus. Šiuo metu vyksta pirmas etapas, Kauno regione jis palietė tik Vilijampolės ir Strėvininkų globos namus“, - pasakojo svečias. Jis pabrėžė, kad ES mus ne tik ragina, skatina, bet ir padeda finansiškai, nes šioje srityje Lietuva labai atsilieka. Pasak pranešėjo, virsmas turi įvykti mūsų visuomenės požiūryje, mūsų elgesyje.
„Mes buvom pripratę žinoti, kad tie žmonės egzistuoja, bet kažkur kitur, ne šalia mūsų. Yra net keturi gyventojų iš institucinių globos namų apgyvendinimo tipai, pas mus kol kas vykdomi tik du pirmieji – slaugos namai ir grupinio gyvenimo namų atvejai. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 6 tūkstančiai asmenų su psichine negalia. Apie 200 jų gyvena 30 – yje namų.
Pirmauja Tauragė, Šiauliai, Kaunas, Švenčionys. Kaišiadorių savivaldybėje yra numatyti 2 bendruomeniniai grupinio gyvenimo namai ir vieni 40 vietų slaugos namai“,- sakė D. Pauliukonis. Jis akcentavo, kad neįgaliesiems turi būti ir užimtumas – tai dienos užimtumo centrai ir dirbtuvės. „Reikia sudaryti žmonėms galimybę dirbti, kad jie būtų naudingi visuomenei. Jie gali kažką dirbti, gali prižiūrėti kapus, šienauti žolę“,- sakė vedėjas. Pranešėjui buvo užduota klausimų – ar galima įsigyti seniai pastatytą namą neįgaliesiems apgyvendinti.
Ar neįgalieji turi būti paskleisti rajone, ar geriau juos sutelkti vienoje vietovėje? D. Pauliukonis sakė, kad galima pigiai pirkti ir naudotą, pastatytą pastatą. „Bet jie būna 2 – 3 aukštų, paprastai su laiptais, neapšiltinti. Tada pigiai nupirkus reikia daug ateityje investuoti. O yra žiūrima į ateitį apie 25 metus. „Štai Žaslių 52, Žiežmariuose. Sklypas atitiko visus reikalavimus, yra valstybės žemė, nieko nekainavo.
Taip sutapo, kad tai vėl Žiežmariai. Bet antriems namams statyti nėra suplanuotų lėšų, todėl galima galvoti ir apie alternatyvą“, - sakė svečias. Strėvininkų globos namų direktorius paaiškino, kad sklypo buvo ieškoma ilgai. „Turi būti miestelis su ne mažiau kaip tūkstančiu gyventojų. Turi būti ne pakraštys miesto, ne vienkiemis. Reikalinga infrastruktūra, kad netoli būtų parduotuvė, medicinos įstaiga, autobusų sustojimas ir kita“,- sakė direktorius.
Pasak K. Jakelio, jie daug laiko ieškojo to sklypo. „Jei kitas, alternatyvus pasiūlymas nepablogins gyventojams sąlygų, galime rinktis kitą sklypą“, - sakė direktorius. Dėl visuomenės pasirengimo pokyčiams kalbėjo ekspertas Gytis Baltrūnas. Jis sakė sulaukęs klausimų iš užsieniečių – o kur mūsų neįgalieji, nes Danijoje, Vokietijoje, kitur seniai jie integruoti į bendruomenes.
K. Jakelis informavo, kad liepos 31 dieną yra pateikta paraiška dėl specializuotų slaugos namų Kaišiadoryse, prie karių kapinių. Jiems bus skiriama 1,5 mln. eurų, bus apgyvendinta 40 asmenų iš Strėvininkų. Ministerijos atstovas sutiko su Žiežmarių bendruomenės pirmininko V. Šimkūno nuomone, kad apie pertvarką buvo galimai per mažai informacijos. Tačiau kita ministerijos darbuotoja – Daina Urbonaitienė patikino, kad žmonės į filmukus televizijoje mažai kreipia dėmesio, kol klausimas ar realybė neateina iki jų kiemo.
Ji prisiminė vienos bendruomenės susitikimą su neįgaliaisiais – po jo nejaukiai jautėsi visi, nes dalį laiko neįgalieji buvo įžeidinėjami, iš jų buvo tyčiojamasi. K. Jakelis irgi sakė patyręs tų žmonių baimę, jie nesupranta, kodėl sveikieji jų bijo ir taip apie juos galvoja. Po diskusijos buvo priimtas sprendimas prašyti Kaišiadorių savivaldybės, kad būtų pateikti laisvos valstybinės žemės sklypai, kurie gali būti tinkami antrųjų bendruomeninių grupinio gyvenimo namų statybai. Į kitą posėdį darbo grupė rinksis spalio pabaigoje. Autorės nuotr.