Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: BNS
„Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo 4 straipsnio 1 dalis (1994 m. gruodžio 22 d. redakcija) tiek, kiek pagal ją mokslinio darbo stažą, pagal kurį skiriama ir mokama mokslininkų valstybinė pensija, sudarė tik asmens mokslinio darbo laikas Lietuvos Respublikos valstybinėse mokslo ir studijų institucijose, neprieštaravo Konstitucijai“, – rašoma nutarime.
Tokį sprendimą KT priėmė, išnagrinėjęs bylą dėl Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurią mokslinio darbo stažą šiai pensijai gauti sudarė tik mokslinio darbo laikas valstybinėse mokslo ir studijų institucijose.
Teismas taip pat pažymėjo, kad įstatymų leidėjas (...) pagal Konstituciją turi „plačią diskreciją įstatyme įtvirtinti įvairias mokslininkų valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo sąlygas“.
„(...) įstatymų leidėjas (...) siekė visuomeniškai reikšmingų tikslų, susijusių su valstybės pareigos formuoti ir vykdyti tam tikrą mokslo politiką, taip pat aukštojo mokslo politiką, kuri atitiktų viešąjį interesą, visuomenės poreikius, be kita ko, remti valstybines aukštąsias mokyklas, įgyvendinimu“, – nurodo KT.
Dėl tokios anksčiau įstatyme galiojusios nuostatos į KT kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT), nagrinėjantis ISM vadybos ir ekonomikos universitete dirbusio dėstytojo skundą.
LVAT sustabdė administracinę bylą dėl mokslinio darbo stažo mokslininkų valstybinei pensijai gauti, kurioje apskųstas „Sodros“ sprendimas, nes į stažą nebuvo įtrauktas darbo nevalstybiniame universitete laikotarpis.
Kaip nurodoma bylos medžiagoje, „Sodros“ Vilniaus skyrius į mokslinio darbo stažą neįskaitė laikotarpio nuo 2000 metų rugsėjo 1 dienos iki 2018 metų lapkričio 13 dienos, kai dėstytojas dirbo ISM Vadybos ir ekonomikos nevalstybiniame universitete.
Pareiškėjo teigimu, pagal buvusį reguliavimą susiklostė tokia situacija, kad panašus ar analogiškas mokslininko darbas traktuojamas skirtingai vien dėl to, kad jis atliekamas nevalstybinėje mokslo ir studijų institucijoje, t. y. priklauso nuo mokslininko socialinės padėties, nuo to, kokiame ūkio sektoriuje, viešajame ar privačiame, jis dirbo.