Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt
Skiepijimo nuo koronaviruso programą įgyvendinanti Europos Sąjunga (ES) susidūrė su dar viena problema, vaistų bendrovei „AstraZeneca“ pranešus apie vakcinos stygių.
„AstraZeneca“ reputacijai jau yra suduotas skaudus smūgis, nes kelios šalys yra sustabdžiusios skiepijimą šia vakcina baiminantis, jog dėl jos formuojasi kraujo krešuliai. Tačiau Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) teigia, jog nėra jokios priežasties nenaudoti šios vakcinos kovai su pandemija.
Masinis skiepijimas yra laikomas itin svarbiu veiksniu kovoje su pandemija, kuri visame pasaulyje jau nusinešė daugiau nei 2,6 mln. gyvybių. Be to, „AstraZeneca“ pranešimas apie vakcinos stygių yra dar vienas smūgis ES vadovams, kurie jau dabar sulaukia kritikos dėl stringančio skiepijimo nuo viruso smarkiai nukentėjusiame žemyne.
„AstraZeneca“ su nusivylimu turi pranešti apie Europos Sąjungai planuojamos pristatyti COVID-19 vakcinos stygių, ... nepaisant to, kad bendrovė nepailstamai dirba, kad paspartintų pristatymą“, – šeštadienį pranešė bendrovė.
Ji jau anksčiau yra pranešusi, jog dėl mažesnių, nei tikėtasi, gamybos apimčių Europos tiekimo grandinėje susidarys vakcinos trūkumas. „AstraZeneca“ tuomet nurodė besitikinti panaikinti tą trūkumą paėmus vakcinos iš savo pasaulinio tinklo.
„Deja, eksporto apribojimai mažins pristatomos vakcinos apimtis pirmąjį ketvirtį ir galbūt turės įtakos pristatymams antrąjį ketvirtį“, – nurodė bendrovė.
„AstraZeneca“ skiepai yra vieni pigiausių, todėl sudaro didelį dalį skiepų, siunčiamų į skurdesnes šalis pagal PSO remiamą iniciatyvą „Covax“, kurios tikslas yra užtikrinti tolygų vakcinų paskirstymą visame pasaulyje.
Tiekimo problemos prisidėjo prie „AstraZeneca“ jau patiriamų sunkumų. Kelios šalys, įskaitant Daniją, Norvegiją ir Islandiją, yra sustabdžiusios šios vakcinos naudojimą dėl nuogąstavimų, jog vienas jos šalutinių poveikių yra kraujo krešulių susiformavimas.
PSO anksčiau yra nurodžiusi, kad jos patariamasis komitetas dėl vakcinų analizuoja saugumo duomenis. Tačiau organizacija pabrėžia, kad šiuo metu nėra jokio priežastinio ryšio tarp šios vakcinos ir krešulių. Pati vaistų bendrovė taip pat teigia, kad vakcina yra saugi.
Nuolatinė grėsmė
Koronaviruso atvejų skaičius pasaulyje jau artėja prie 120 mln., nepaisant to, kad įvairios pasaulio šalys įgyvendina skiepijimo programas ir yra įvedusios socialinio atstumo bei judėjimo apribojimų kovai su COVID-19.
Prancūzijos ministras pirmininkas Jeanas Castexas (Žanas Kasteksas) neatmeta galimybės, kad regione, kuriame yra įsikūręs Paryžius, gali būti įvestas naujas karantinas. Dabartinę situaciją jis pavadino „vaikščiojimu skustuvo ašmenimis“.
O Vokietijos ligų kontrolės agentūra jau perspėjo, kad „prasideda trečioji [pandemijos] banga“.
Italija praėjusį penktadienį pranešė, kad šalyje įvedami nauji apribojimai: daugelyje regionų uždaromos mokyklos, restoranai, parduotuvės ir muziejai.
Afrikoje Tunisas ir Etiopija šeštadienį pranešė pradedančios įgyvendinti skiepijimo programas. Etiopijoje pastaruoju metu ženkliai padaugėjo infekcijos atvejų.
Skiepijimas nuo koronaviruso yra laikomas kritiniu žingsniu siekiant atgaivinti pasaulio ekonomiką, kuri skaudžiai nukentėjo nuo pandemijos, nes žmonės negali keliauti ir yra priversti likti namuose. Didžiausioje pasaulio ekonomikoje – Jungtinėse Valstijose – darbo neteko milijonai žmonių, o negalintieji dirbti namuose buvo priversti rasti pusiausvyrą tarp rizikos užsikrėsti ir būtinybės sudurti galą su galu.
Singapūro-Australijos „kelionių burbulas“
Po itin kritikuotos skiepijimo programos įgyvendinimo pradžios Jungtinės Valstijos ėmė skiepyti šalies gyventojus. Šalies Vaistų kontrolės ir prevencijos centrai sako, kad jau suleista 100 mln. vakcinos dozių. Tai yra kiek mažiau nei trečdalis visame pasaulyje panaudotų dozių.
Tuo tarpu Amerikos oro uostai jau prakalbo apie atsigavimo ženklus. Penktadienį JAV oro uostai sulaukė kiek daugiau nei 1,35 mln. keleivių – daugiausiai nuo praėjusių metų kovo 15 dienos, rodo Transporto saugos administracijos duomenys.
O viltis dėl tarptautinių kelionių atsigavimo pakurstė žinia, jog Australijos ir Singapūro pareigūnai ketina jau liepos pradžioje suformuoti vadinamąjį kelionių burbulą, kuris keliaujantiesiems tarp šių dviejų šalių leis išvengti karantino.
BNS