Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Virginija ŠimkūnienėŠaltinis: Etaplius.lt
Jei sužinome apie dideles investicijas Lietuvoje, reikia džiaugtis visiems – ateina investuotojas, ateina lėšos, sukuriamos infrastruktūra bei darbo vietos. Kaišiadorių rajonas pagal investicijas yra šalies savivaldybių uodegoje. Nenuostabu, kai šalies valdžia ėmė dairyti ploto naujam oro uostui, Kaišiadorių savivaldybė pasiūlė savo teritoriją.
Šiuo metu rengiamas ir svarstomas rajono Bendrasis planas sulaukė plataus atgarsio. „Atspindžiai“ jau rašė, kad kilo daug aistrų dėl Bendrojo plano vizijos. Tad po plano svarstymo su rajono meru, kitais savivaldybės atsakingais darbuotojais bei planą rengiančios firmos „Urbanistika“ atstovais panoro susitikti ūkininkai, daugiausiai iš Žaslių ir Paparčių seniūnijų.
Mat kaip tik šių seniūnijų teritorijoje plano rengėjai nubraižė būsimą plyno lauko arelą. Būtent prieš šį arialą stoja piestu ūkininkai. Pirmiausiai į tribūną išėjęs ūkininkas Vaidas Mitkus sakė, kad dėl numatomos verslo plėtros šiame rajono kampelyje bus užterštas oras, vanduo, dirvožemis. Pasak V. Mitkaus, jei bus urbanizuota 12 tūkst hektarų ploto teritorija, bus sunaikinta apie 120 ūkių.
„Žmonės nežino kas jų laukia, spėlioja savo ateitį, bijos investuoti, planuoti savo darbus, išlaidas. Prašome, kad plyno lauko arelas nebūtų kuriamas“, - sakė V. Mitkus. Verslui, pasak vėliau pasisakiusių, yra teritorija, kur stovėjo Klijų, Utilizavimo fabrikai. Kodėl ten nekuriamas verslas, niekas nestatoma? „Jei mūsų laukia oro uosto statyba, ką mums daryti, kuo užsiimti?“,- klausė ūkininkai.
Meras Vytenis Tomkus kalbėdamas pabrėžė, kad ūkininkai ką dirbo, tą gali ir dirbti drąsiai 10 metų. „Oro uostą statys valstybė, mes negalime dabar jums pasakyti, ar bus pasirinktas mūsų rajonas. Gal teritorija uostui su visais jį lydinčiais statiniais taps Elektrėnų savivaldybėje, netoli Gilučių”, - sakė meras. Jis bandė įtikinti susirinkusiuosius, kad reikia priimti naujoves, nemoti ranka į investicijas.
Pasak mero, oro uoste dirbančių žmonių atlyginimai yra vieni didžiausių šalyje. „Mums reikalingų specialistų paruoš aukštosios mokyklos Vilniuje ir Kaune. Šalia uosto paprastai statomi logistikos sandėliai, muitinė, viešbučiai. Visur reikės žmonių.
Būtų įrengta vandentiekis, elektra, nutiesta kelio atšaka į greitkelį. Kai kalbame apie poveikį aplinkai – būna atliekamos visos procedūros, tyrimai, apklausos. Tik viską suderinus, patikrinus visoms reikalingoms investicijoms imamasi darbų. Juk yra ir sanitarinės zonos, ir apsaugos zonos“, - sakė meras, kantriai aiškindamas, kad rajonui, kad jis klestėtų, eitų į priekį, būtinos investicijos.
Meras atsakė į klausimą, kodėl numatyta tokia didelė teritorija. „Mes nežinome, kuri vieta būtų pasirinkta. Apsidraudžiame, kad vėliau nereiktų vėl perdaryti Bendrojo plano, nes tai kainuoja daug lėšų ir laiko. Kad Bendrasis planas daromas pagal įstatymą, susirinkusiems priminė savivaldybės administracijos vyr. specialistė S. Jonikavičienė. Praėjo dešimt metų, keičiasi gyvenimas, verslas.
Mes turime jį pasitvirtinti., tai padarys rajono taryba kitų metų pavasarį. Keli ūkininkai pareiškė priekaištus, kad apie Bendąjį planą nieko nežinojo, savivaldybę kaltino slaptais planais. „Urbanistika“ vadovas sakė, kad planai su žemėlapiais buvo iškabinti visose seniūnijose, susipažinti buvo galima ir savivaldybės tinklalapyje. Buvo pasakyta, kad jei uostas būtų rengiamas, jis užimtų tik 5 procentus tos teritorijos.
Todėl ūkininkai prašė daryti kažką, kad teritorija būtų sumažinta. „Urbanistika“ vadovas į priekaištus, kad jie viską daro ir planuoja tik popieriuje, pasakė, kad buvo apvažiuota, apžiūrėtas kraštovaizdis. „Plyno lauko zona leidžia savivaldybei turėti manevrą. Atėjus investicijoms bus pritraukti specialistai, jie pradžioje važinėtų, paskui kurtųsi Kaišiadorių rajone“, - sakė meras, apgailestaudamas , jog mūsų rajone per trumpą laiką sumažėjo gyventojų nuo 35 iki 30 tūkstančių. Pasak mero, oro uosto idėja nenauja, ji buvo svarstoma dar tarybiniais metais.
Vilniaus oro uostas neturi vietos plėtrai, mūsų rajonas yra tarp Vilniaus ir Kauno, valstybė turi nutarti, nes tai ilgalaikė investicija. 2020 metais bus tvirtinamas visos šalies Bendrasis planas. Bendrojo plano rengimas yra iš 2014 – 2020 metų ES lėšų. „Apie šituos planus kalbėjome ir per rinkimus, tai įtraukta į koalicijos sutartį“, - sakė meras, priminęs, kad koalicijoje yra 16 tarybos narių.
„Kai bus tvirtinami sprendiniai, bus dar svarstymai komitetuose. Galite dalyvauti, kalbėtis su tarybos nariais“, - sakė meras. Jis pabrėžė, kad savivaldybė tik pareiškė savo nuomonę, jei bus nutarta valstybiniu mastu, nieko mes nepakeisime. „Plyno lauke arele yra mažai investicijų, nėra jokios infrastruktūros, todėl jis ir pasirinktas“, - sakė V. Tomkus. Kad valstybė atims jo žemes, piktinosi ūkininkas Jonas Palaima.
„Man reikia užauginti vaikus, mokėti paskolą. Aš kovosiu už savo turtą“, - teigė vyras. Susirinkimui baigiantis ūkininkai panoro pasikalbėti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovais, su Seimo nare L. Matkevičiene. Seimo narė sakė, kad reikia viską argumentuotai užrašyti. „Jums planas nepatrauklus, bendrasis planas neapibrėžtas. Laiko yra nedaug. Turite pasiūlyti naujovių, idėjų.
Jei bus esminiai pakeitimai, į juos bus atsižvelgta, reikia pagrįsti visuomenės poreikiais. Reikalaukite, kad tiksliau apibrėžtų vietą, praneštų, kaip žmonėms bus atlyginama už žemę, ar bus kitos kompensacijos“, sakė seimūnė.
Pasitarime dalyvavo LVŽS Kaišiadorių sk pirmininkas L. Lazauskas, Žemės ūkio rūmų atstovas M. Mitkus, administracijos direktoriaus pavaduotojas. V. Maziliauskas.
Virginija Šimkūnienė
Autorės nuotr.