Dalius Ribokas: „Piliakalniai – praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti“

Utena

Autorės, Adolfo Sinkevičiaus ir Vytauto Ridiko nuotr.

Utenos diena redakcijaŠaltinis: Etaplius.lt

28460

Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo itin panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių. Manoma, kad piliakalnio pavadinimas kilęs ne nuo žodžio „Pilis“, bet nuo veiksmažodžio „Pilti“. Utenos rajone priskaičiuojama beveik 60 piliakalnių – šiuo klausimu esame turtingiausi šalyje. Apie mūsų krašto piliakalnius, jų dabartinę būklę bei reikšmę Rytų Aukštaitijos gyvenviečių formavimuisi „Utenos dienai“ pasakojo istorikas, archeologas, muziejininkas Dalius Ribokas.

Foto galerija:

Kiek Utenos rajone yra piliakalnių?
Mūsų rajonas – turtingiausias šalyje: turime 59 piliakalnius. Pernai Tauragnų miestelio pakraštyje, netoli poilsiavietės, buvo atrastas vienas naujas piliakalnis. Čia buvo atliekami žvalgomieji archeologiniai tyrimai. Dauguma Utenos rajono piliakalnių įrengti kalvose, vos keli – aukštumų kyšuliuose.

Kas lėmė tai, jog turime daugiausia piliakalnių?
Kalvota teritorija. Šiame krašte vienu metu gyveno daugiau žmonių, vėliau dalis jų išsikraustė, ankstyvuosius piliakalnius apleido. Akademiko Eugenijaus Jovaišos veikale „Aisčiai" rašoma, kad per Lietuvą kraustėsi galindai, Vakarų baltų tauta, minima jau II a. Manoma, jog su jų kraustymusi kaip tik ir prasidėjo piliakalnių apleidinėjimas. Šiaurės Lietuvoje dalis piliakalnių išsilaikė ilgiau, Rytų Lietuvoje apie III–IV a. daugybė jų buvo apleista.

Kokia mūsų rajono piliakalnių būklė?
Piliakalniai yra apaugę medžiais, tačiau jų retinimas gali būti pavojingas. Tą daryti reikia labai atsargiai, kad nenutiktų taip, kaip nutiko Gedimino kalnui. Žinoma, aikšteles galima aptvarkyti, kad jos nebūtų apaugusios menkaverčiais krūmais, tačiau gražesnius medžius reikia palikti.

Kodėl svarbu rūpintis piliakalniais, juos prižiūrėti?
Tai yra mūsų praeitis, kurią turime žinoti ir gerbti. Rytų Aukštaitijoje miestai pradėjo kurtis vėliau, tačiau čia buvo daug piliakalnių. Būtent tuo mes esame kitiems kraštams įdomūs.

Ar Jums neatrodo, kad mūsų šalyje piliakalniams skiriamas per mažas dėmesys?
Kultūros paveldui nėra skiriama daug lėšų, tačiau, kiek įmanoma, stengiamasi piliakalnius prižiūrėti. Kaimo žmonės, gyvenantys šalia piliakalnių, nelabai jais domisi, nes turi savų rūpesčių.

Kokia buvo piliakalnių paskirtis?
Ankstyvuoju laikotarpiu tai būdavo įtvirtinta bendruomeninė gyvenvietė. Tuo laiku nebuvo diduomenės, kuri statydavosi pilis. Padidėjus gyventojų judrumui, pirmaisiais amžiais po Kristaus, atsirado gyvenvietės ir piliakalniai-slėptuvės. Smarkėjant karams piliakalniai buvo apleidžiami. Apie VII a. atsirado didikų pilys ir nedideli piliakalniai su dideliais įtvirtinimais. Matyt, atskiros šeimos negalėdavo įsirengti sau labai didelių pilių. VIII–IX a. atsirado dideli įtvirtinti piliakalniai. Tai rodo, jog tuo laikotarpiu gyveno diduomenė, turėjusi pakankamai jėgų įrengti dideles pilis, kuriose atsirasdavo vietos ne tik šeimai, bet ir kariaunai. Pasibaigus vikingų epochai vėl matomas piliakalnių apleidinėjimas.

Kas žinoma apie mūsų rajono pilis?
Tobulėjant ginklams, smarkėjant karams išliko tik didžiausi piliakalniai, kuriuose buvo pastatytos stiprios pilys, minimos kryžiuočių kronikose. Utenos pilis stovėjo Narkūnų, Tauragnų – Taurapilio, Užpalių – Šeimyniškių piliakalnyje. Pasibaigus kovoms su kryžiuočiais išlikusios pilys buvo apleistos. Piliakalnius pradėjo arti, o kai kuriuose – laidoti mirusiuosius. Bikūnų piliakalnyje laidota XV–XVI a., Daugailių – XVIII a.

Koks piliakalnis, Jūsų nuomone, yra svarbiausias mūsų rajone?
Narkūnų piliakalnis, nes čia stovėjo Utenos pilis. Aiškiai išsiskiria du laikotarpiai: ankstyvasis, kai buvo įtvirtinta bendruomeninė gyvenvietė, ir vėlyvasis, pilies laikotarpis. Ankstyvasis laikotarpis prasidėjo II tūkst. prieš Kristų pabaigoje. Tai rodo, kad Narkūnų piliakalnis, apleistas maždaug II–III a. prieš Kristų sandūroje, yra vienas seniausių Lietuvoje. Rytų Lietuva buvo neturtingas kraštas ir daug žalvario negalėjo įsigyti. Utenos rajone žalvario apdirbimo centrai buvo trijuose piliakalniuose: Antilgės, Garnių ir Narkūnų. Šioje teritorijoje dirbiniams kokybiško titnago irgi trūko. Dėl šios priežasties daugumą dirbinių darė iš kaulo ir rago.

Ar daug Utenos rajone atliekama archeologinių tyrimų?
Archeologai Utenos rajone tyrinėjo daugiau kaip 10 piliakalnių ir kelias gyvenvietes prie jų. Skirtingi dydžiai rodo, jog čia gyveno nevienodo dydžio bendruomenės.

Dėkoju už pokalbį.
Kalbėjosi Gerda MAKSIMAVIČIŪTĖ

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt