Dalis savivaldybių norėtų daugiau koronaviruso tyrimų, bet sako stokojančios priemonių

Vilnius

Pixabay.com nuotr.

Reporteris AustėjaŠaltinis: Etaplius.lt

124805

Sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai leidus mobiliesiems koronaviruso patikros punktams nuo antradienio vėl dirbti normaliu režimu, Vilniaus ir Panevėžio savivaldybių atstovai tvirtina galintys atlikti daugiau tyrimų, bet šie ribojami neduodant pakankamai terpių, tepinėlių.

Tuo metu Kauno, Klaipėdos savivaldybės sako, kad mobilieji punktai yra pakankamai apkrauti, Šiauliuose sumažėjus siunčiamų išsitirti asmenų srautams, darbas sutrumpintas iki keturių valandų.

Mobiliųjų punktų darbą A. Veryga pristabdė sekmadienį ir pirmadienį – taip buvo siekiama ištirti jau susikaupusius mėginius. Bet pastarosiomis dienomis, laboratorijoms atliekant maždaug 2 tūkst. tyrimų per parą, neištirti mėginiai vis dar skaičiuojami šimtais.

Vilnius, Panevėžys prašo didesnių kvotų

Kaip BNS sakė Vilniaus mero patarėjas Karolis Žukauskas, antradienį sostinėje dirba tik du iš trijų mobiliųjų punktų ir jie veikia „tik puse pajėgumo“, nors įvertinus žmonių skundus savivaldybei, norinčiųjų išsitirti yra keliskart daugiau, nei registruoja karštoji koronaviruso linija 1808.

„Šiandien dirbame tik puse pajėgumo, nes iš laboratorijos gavome tik 200 terpių, reikalingų mėginių ėmimui. Todėl visu pajėgumu dirba tik vienas punktas, vienas uždarytas, o trečias dirbs tik vieną pamainą, t.y. keturias valandas. Blogai tai, kad apie gaunamą terpių skaičių sužinome tik iš vakaro, todėl pagal tai skubiai turime perplanuoti darbą trijuose punktuose“, – BNS sakė K. Žukauskas.

Anot jo, Vilnius yra pajėgus atlikti apie 450 ėminių per parą ir šiuos skaičius galėtų padidinti iki 750, bet tam trūksta minėtų priemonių iš laboratorijų. Sostinės savivaldybės atstovas pabrėžia, jog dalis išsitirti norinčių asmenų tiesiog nėra registruojami.

„Gauname skundų, jų yra ir žiniasklaidoje, kad žmonės skambina į 1808, ir jiems neduoda siuntimo tirtis, nes nebuvo užsienyje ir panašiai“, – pabrėžia K. Žukauskas.

Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna BNS tvirtino, kad miestas pajėgus paimti apie 70 mėginių per parą, tačiau nustatoma perpus mažesnė kvota.

„Tyrimų tikrai gali būti ženkliai daugiau, nei duotas limitas iš laboratorijos – nes sprendžia laboratorija kiek duoti tepinėlių, terpių. Mes galėtumėme imti tikrai dvigubai daugiau, galėtumėme ir laiką ilginti. Nepamirškime, kad atsidarys ir karščiavimo klinikos, bus tepinėliai imami, netrukus ir gydytojams atskiras priėmimo punktas. Ėminių tik daugės, o pajėgumai silpnai didėja“, – tvirtino T. Jukna.

Jis mato problemą, jog pagal dabartinę A. Verygos patvirtintą tvarką galinčiųjų išsitirti mobiliuosiuose punktuose ratas yra labai ribojamas, nors stambiosios savivaldybėje veikiančios įmonės, ypač maisto pramonės, norėtų organizuoti masinius darbuotojų patikrinimus, bet to padaryti negali.

„Poreikį tikrai matytumėme didelį šiandien, jei būtų leista. Dabar tiriami asmenys tik pagal simptomus. Pagal tai tų kiekių tarsi pakanka, bet jei būtų leista tirtis visiems, kurie nori, būtų didelis antplūdis“, – pabrėžė jis.

Pagal naują ministerijos patvirtintą tvarką, nuo antradienio Panevėžyje surinkti mėginiai siunčiami į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją (NVSPL), nes Panevėžys kol kas yra vienintelis iš didžiųjų miestų, neturintis laboratorijos koronaviruso tyrimams. Ją Respublikinėje Panevėžio ligoninėje tikimasi įrengti per artimiausias savaites.

„Bet jei surasime galimybes įrangos ir personalo, tai klausimas liks vienas: tepinėlių ir terpių. Jų trūksta ir, matyt, kiekvienai įrangai jie yra skirtingi, pagal laboratorijos įrangą turi atvažiuoti ir tos terpės, tepinėliai“, – pabrėžė T. Jukna.

Kaunas, Klaipėda dirba „visu pajėgumu“

Kauno savivaldybės Ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius Paulius Keras BNS patikino, kad mieste parengti keturi mėginių paėmimo punktai neišnaudoja visų pajėgumų, tačiau ne dėl trūkstamų priemonių, o dėl to, jog tyrimams registruojama mažiau žmonių, nei planuota.

„Nuolat bendraujame su laboratorija, to trūkumo nėra, nors jį gal turėjome anksčiau. Šiuo metu galime imti tiek mėginių, kiek leidžia pajėgumai, juos planuojame pagal poreikį. Tiek laboratorija, tiek mūsų mobiliojo punkto pajėgumai leidžia atlikti žymiai daugiau testų, bet tokio poreikio, kiek matome pagal registracijas, nėra“, – patikino jis.

Pasak administracijos atstovų, šeštadienį mobiliuose punktuose paimta apie 200 mėginių, vėliau porai dienų apribojus punktų darbą, mėginių paimta mažiau, (pirmadienį – apie 100), tuo metu antradienį suplanuota per 130 žmonių vizitų patikros punktuose.

Mobilaus patikros punkto Klaipėdoje koordinatorė Klaipėdos miesto poliklinikos vadovė Loreta Venckienė tvirtina, kad uostamiestis su Vilniaus ar Panevėžio įvardijamomis problemomis nesusiduria, o laboratorija dirba „visu pajėgumu“.

„Nuo šiandien dirbam visu pajėgumu visas tris pamainas ir dar net sutankinome laiką, tai mes paimsim apie 80 mėginių. Praėjusias dvi paras dirbome šiek tiek sumažintu tempu, bet turėjom kitų darbų – plaukė keltai, vakar dar turėjome lėktuvą Palangos oro uoste. Kol kas esamų pajėgumų pakanka“, – pridūrė ji.

Šiauliuose siunčiamųjų tyrimams mažėja

Šiaulių vicemeras Domas Griškevičius sako, kad savivaldybėje veikiančiame patikros punkte išsitirti atvykstančių žmonių srautai nuo praėjusios savaitės pabaigos mažėja, todėl jame šiuo metu dirba tik viena pamaina – nuo vidurdienio iki 16 val. Per šį laiką paimama maždaug 50 mėginių.

„Jau penktadienį sumažinom pamainų skaičių, nes iki tol dirbo dvi pamainos, bet ketvirtadienio antra pamaina vos ne pusė tuščios buvo. Nors penktadienį paleidom vieną pamainą, ir tai ne pilnai ji užsipildė“, – BNS sakė D. Griškevičius.

Anot jo, dėl šios priežasties buvo nuspręsta savaitgalį punktuose veiklos išvis nevykdyti.

„Matydami mažėjantį srautą, priėmėme sprendimą duoti atokvėpį gydytojams, kitas dalykas – buvo nemažos eilės su neištirtais mėginiais. Šeštadienio 11 valandos duomenimis, pirmadieniui buvo užsiregistravę tik penki žmonės. Pirmadieniui pilnai užsipildė tik į pačią dienos pabaigą“, – kalbėjo vicemeras.

Pirmadienį Šiauliuose atidaryta karščiavimo klinika, įsikūrusi Šiaulių centro poliklinikoje, tačiau joje, pasak D. Griškevičiaus, kol kas apsilankė tik du pacientai.

Žada tirti daugiau

Kaip skelbė Sveikatos apsaugos ministerija, nuo antradienio už tyrimų srautų skirstymą ir koordinavimą atsakingas Nacionalinis kraujo centras bei keturios pagrindinės laboratorijos. Pasak A. Verygos, naujoji tvarka turėtų leist išspręsti problemas, kai vienos savivaldybės ėminiai ištiriami tik per kelias dienas, kai kitur tokių „kamščių“ nėra.

Iki šiol daugiausia tyrimų atlikta praėjusį penktadienį – Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, tądien ištirta 2,9 tūkst. ėminių, tačiau savaitgalį tempai sumažėjo bemaž tūkstančiu ir kiek išaugo tik praėjusią parą, kuomet atlikta 2,2 tūkst. tyrimų dėl koronaviruso.

Daugiau nei pusė visų tyrimų atliekama dviejose laboratorijose. t.y. Kauno klinikose ir Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute, tuo metu iki šiol visų laboratorijų darbus koordinavusi Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija per paskutinę parą atliko mažiau nei 200 tyrimų.

Jos vadovas Vytautas Zimnickas tvirtina, kad tyrimai stoja ir trūkstant specialistų, nes dalis žmonių turi rūpintis ne tiesiogiai tyrimais, o koordinuoti visų laboratorijų darbą.

Vis dėlto jis žada, kad artimiausiu metu dėl laboratorijose diegiamos naujos įrangos, prisijungusių naujų privačių laboratorijų, pajėgumai didės. Tačiau kiek – nesiryžta prognozuoti.

„Supraskite, mes esame referentinė, logistinė laboratorija, kur turime aprūpinti visais kitais dalykais šį laboratorijų tinklą. Taip, mes tyrimus darome, bet yra daug ir kitų funkcijų, negalima mūsų tiesiogiai lyginti. Instaliavus naują įrangą reikia turėti ir žmones (...). O žmonių skaičius yra toks, koks yra, specialistų laisvų nėra, jie visi įjungti į procesus. Be abejo, įrangą paleidinėjame, bandome ieškoti ir darbuotojų, bet nebūna taip, kad padidėjimas atsiranda jau kitą dieną“, – sakė jis.

„Bet galiu užtikrinti – tyrimų kiekis tikrai didės“, – patikino V. Zimnickas.

Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas taip pat atmeta Vilniaus savivaldybės priekaištus, pabrėždamas, kad vien antradienį sostinės mobiliems punktams duota 240 terpių, kai jų atstovai prašė 60-ies. Jo teigimu, nesusipratimai kyla dėl nesusišnekėjimo tarp savivaldybės ir Vilniaus centro poliklinikos: „Tai netiesa. Mes terpių skiriame, kiek reikia“.

Antradienio duomenimis, Lietuvoje per parą ištirti 2208 mėginiai, dar 873 liko neištirti.

Tyrimai šiuo metu atliekami septyniose valstybinių įstaigų ir ligoninių laboratorijose: Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje, Santaros ir Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ir Respublikinėje Šiaulių ligoninėse, Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijoje, Nacionalinio vėžio instituto laboratorijoje. Taip pat tyrimus atlieka privačios laboratorijos: „Medicina practica“, „SK Impeks Medicinos diagnostikos centras“ ir „Diagnostikos laboratorija“.

Mobilieji koronaviruso patikros punktai veikia vienuolikoje šalies savivaldybių: Vilniaus, Ukmergės, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Marijampolės, Tauragės, Telšių, Alytaus ir Utenos.

BNS

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt