|
Vilnius![]() | Kaunas![]() | Klaipėda![]() | Šiauliai![]() | Panevėžys![]() | Marijampolė![]() | Telšiai![]() | Alytus![]() | Tauragė![]() | Utena![]() |
Spaudos konferencija apie Vilniaus miesto gyventojų evakavimą planą. ELTA / Dainius Labutis
Austėja PaulauskaitėŠaltinis: ELTA
„Kai kurios savivaldybės turi pasirengusios, kai kurios rengia“, – Eltai sakė LSA patarėja viešiesiems ryšiams Indrė Vilūnienė.
„Savivaldybėms evakuacijos planai kol kas tikrai nėra privalomi. Jeigu kalba eina apie Vilniaus pristatytą planą, tai mes skaitome, kad Vilnius šiek tiek mūsų lyderiaujančią poziciją užėmė“, – jai antrina Jonavos rajono savivaldybės administracijos patarėjas civilinei mobilizacijai Vytautas Kaminskas.
Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašą turės patvirtinti Vyriausybė
Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovo Evaldo Tamašausko, šiuo metu Vidaus reikalų ministerija (VRM) yra parengusi ir su kitomis ministerijomis derina Gyventojų evakavimo organizavimo tvarkos aprašo projektą, kuris bus tvirtinamas Vyriausybės nutarimu.
„Šis aprašas skirtas visiems subjektams, kurie privalo pasirengti Ekstremaliųjų situacijų valdymo planus ir juose esančią dalį apimančią gyventojų evakavimą“, – teigė departamento atstovas.
Vis dėlto, kaip sakė V. Kaminskas, šio projekto patvirtinimas gali užtrukti – jo rengėjų bei savivaldybių požiūriai kai kuriais klausimais išsiskiria.
„Šiai dienai tas procesas tikrai vyksta ir vyksta gan intensyviai. Kartais ir su aštriomis diskusijomis, aštriais klausimais, bet galutinio tokio sprendimo kol kas nėra“, – Eltai sakė Jonavos rajono savivaldybės administracijos patarėjas.
„Rengėjai turi vieną sumanymą ir minčių, savivaldybės turi savo pasvarstymų ir minčių, ir daug tokių diskusinių klausimų, kuriuos reikėtų suderinti, sudėlioti“, – pridūrė jis.
Savivaldybės su projekto rengėjais nesutaria dėl evakuacijos organizavimo tvarkos
V. Kaminsko teigimu, daugiausia diskusijų šiuo metu kelia švietimo procesas evakuojamose ir priimančiose savivaldybėse, socialinių išmokų klausimas bei evakuojamų gyventojų srautų derinimas su Lietuvos kariuomene. Taip neaišku, kas turėtų koordinuoti visuotinės evakuacijos procesus taikos ir karo metu, klausimų kelia ir savivaldybių turimi resursai bei evakuojamų gyventojų apskaitos planavimas.
Pasak jo, savivaldybės galimiems ekstremaliems atvejams ruošėsi ir anksčiau, tačiau iki šiol nebuvo poreikio tai daryti visuotinai.
„Kalbant apie evakuaciją, tai dar praėjusių merų ekstremaliųjų situacijų planų rengimo metodikose buvo nustatyta, kad savivaldybės gali nusistatyti savo evakavimo maršrutus ir kryptis. Tai dauguma savivaldybių jau turbūt nuo kokių 2015 metų tokius maršrutus ir kryptis turėjo nusistatyti ir turi nusistačiusios, bet kalbant apie tokius planus, kaip didesnės apimties dokumentą, tai tikrai dar nebuvo tokių ir poreikių“, – aiškino V. Kaminskas.
ELTA primena, kad prieš pusantros savaitės visuomenei buvo pristatytas Vilniaus evakuacijos planas, parengtas, remiantis Ukrainos, JAV miestų patirtimis, skirtas karinės invazijos, hibridinių atakų, branduolinių grėsmių, stiprių gamtinių stichijų, ekstremalių infrastruktūros avarijų atvejams.
Vilniaus miesto savivaldybėje surengtos spaudos konferencijos metu sostinės meras Valdas Benkunskas teigė, kad sostinė evakuacijos planą turėjo iki šiol, tačiau jis buvo labiau teorinis, neatnaujintas. Naujas planas rengtas maždaug metus.