PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2018 m. Rugsėjo 18 d. 13:48

Dailės studija džiaugiasi dar vienu ignalinietės įvertinimu

Utena

Reporteris MonikaŠaltinis: Etaplius.lt


52736

Ignalinos kultūros ir sporto centro Dailės studijos mokinė Miglė Kajėnaitė tapo konkurso "Lietuvos herbų ir herbinių ženklų meninis interpretavimas" laureate. Rugsėjo 14 dieną kartu su savo mokytoja Nijole Trinkūniene ji dalyvavo Valdovų rūmų muziejuje vykusioje apdovanojimų ceremonijoje.

Šį konkursą organizavo Lietuvos neformaliojo švietimo centras, Valdovų rūmų muziejus ir Dailės mokytojų asociacija. Idėja labai patriotiška – skatinti mokytojus ir mokinius domėtis savo krašto istorinėmis tradicijomis, Lietuvos kultūros paveldu, taip pat istoriniais ženklais, kurie reprezentuoja valstybę, miestus, miestelius, gimines ar asmenis. Komisija iš viso gavo ir įvertino 96 darbus, 56 iš jų buvo atrinkti ir pateko į parodą „Lietuva mūsų ženkluose". Šventės metu apdovanota 15 laureatų trijose amžiaus grupėse. Vėliau renginio dalyviams surengta ekskursija po Valdovų rūmus.

Miglė tapė Barborą Radvilaitę ir Žygimantą Augustą, laikančius senąjį Radvilų giminės herbą, papildytą šių laikų herbiniais ženklais. Matome ir Vytį, ir Ignalinos, Zarasų, Utenos herbus. Tokioje interpretacijoje tarsi sujungiama praeitis ir dabartis.

Apie heraldiką:

Kurdami valstybę, lietuviai jau nuo seno turėjo savo baltišką simboliką, ritualinius ženklus, giminių ir asmenų žymenis. Kovos su kryžiuočiais, kontaktai su Europos kraštais, jų valdovais bei riteriais atskleidė, kaip svarbu turėti tarptautine simbolių kalba suprantamą ir valstybę reprezentuojančią heraldiką. Herbai, atsiradę Viduramžiais, ilgainiui tapo ištisa ženklų sistema, pagrindine karinių, politinių ir kultūrinių kontaktų su kitomis valstybėmis priemone. Savus herbus turėjo ir tebeturi ne tik valstybės ir valdovų dinastijos. Kilmingumą liudijančiais ženklais didžiavosi ir didikų bei bajorų giminės, jų palikuonys ir šiais laikais puoselėja heraldikos kultūrą. Savo krašto istoriją ir tradicijas atspindinčius skiriamuosius ženklus istoriniais laikais iš valdovo gaudavo kiekvienas didesnis miestas, o šiandien turi ir dažnas miestelis, seniūnija ar net kaimas. Žodį „herbas" per Lenkiją ir Čekiją perėmėme iš vokiečių kalbos: vok. Erbe – liet. „palikimas, paveldėjimas". Heraldikos gyvavimo pradžioje jis visų pirma žymėjo socialinės grupės, turinčios ir galinčios paveldėti nuosavybę, ženklą. Ilgainiui herbo ir heraldikos prasmės bei reikšmės išsiplėtė.

Dailės studijos vadovės mokytojos ekspertės Nijolės Trinkūnienės nuotraukos ir informacija