Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Parodos „Aistra tapyti“ eksponatai. (Dariaus Ančerevičiaus nuotr.)
Kvadratas. Meno teritorijaŠaltinis: Etaplius.lt
Šiaulių „Laiptų galerijoje“ iki vasario 1 d. veikia dvi tapybos darbų parodos: Ievos Skauronės „Nežinau kodėl“ ir „Art Vilna“, Vilniaus žydų bendruomenės tapybos studijos, „Aistra tapyti“ Mažojoje salėje.
Monumentali, asociatyvi I. Skauronės tapyba patraukia ekspresyviomis linijomis, įvairiakrypčių brūkšnelių raizginiais. Paveikslas – kaip ornamentuotas kilimas, kurio sluoksniuotas spalvinis pagrindas primena miško samaną, dangaus gilumą, prislopinti raudoni, oranžiniai atspalviai kontrastuoja su tamsiomis dėmėmis. Kad suvoktum ekspresionistinį pasakojimą, atpažintum eilėmis suguldytų žmonių duobes, įžvelgtum Dovydo žvaigždę, spygliuotas tvoras, įsivaizduotum ištuštėjusius namus, paniekintųjų voras ar iš siaubo išplėstas akis, privalai atidžiai įsižiūrėti.
Pristatydama parodą, Dalia Karatajienė, menotyros daktarė, kalbėjo: „Kai kūrinys atitrūksta menininkui nuo rankų, autorius nebeturi jam įtakos. Tai, kaip jis suvokiamas, nebepriklauso nuo menininko valios. Kūrinio suvokimas priklauso nuo to, kas esame mes, žiūrovai ar klausytojai.“
Dr. D. Karatajienė akcentavo prof. I. Skauronės – organizatorės, pedagogės ir menininkės – talentus: „Tai pirmoji moteris VDA rektorė, suvaldanti didžiulę kūrybingų, ambicingų žmonių bendruomenę. Šią savybę liudija ir kūriniai. Paveiksluose ryškus ritmo valdymas. Tai ne tik plastinės raiškos savybė – tai jos asmenybės savastis.“Sunkias, skaudžias temas I. Skauronė perteikia išlikdama estetiška kūrėja.
I. Skauronė atidaryme kalbėjo, kad paveikslus įkvėpė skaudžios istorinės patirtys, ypač Holokaustas: „Netoli mano gimtinės, Ukmergės r. Pivonijos miške, 1941 m. per keturias dienas nužudyti 7 tūkst. žydų tautybės žmonių. Dažnai toje vietoje apsilankau. Nesuvokiama, kaip tai galėjo įvykti, kaip jautėsi tie, eilėmis suguldyti, ir tie, kas suguldė, kas šaudė. Ir mūsų dienomis vyksta aplinkui daugybė konfliktų, bet kuriuo momentu gali įsiplieksti pražūtingi karai. Tapydama mąsčiau apie tuos baisius dalykus. Brūkšniukai, griūvančios jų virtinės simbolizuoja nuolat vykstančius išsisluoksniavimus. Jei mano kūriniuose įmanoma įžvelgti bent kiek estetikos, kaip teigia D. Karatajienė, džiaugiuosi. Linkiu visiems mums taikos.“
I. Skauronė yra prisidėjusi prie parodos „Aistra tapyti“ atsiradimo. 16-os Vilniaus žydų bendruomenės tapybos studijos „Art Vilna“ narių darbai labai skirtingi, bet visus, pasak dr. D. Karatajienės, vienija stiprios kompozicijos. To išmokyti, neprimetant savo valios, mokinių nepaverčiant mažytėmis savo kopijomis, reikia pedagoginio talento.
Eksponuojamuose kūriniuose atidengiami laiko tėkmės užneštos būties fragmentai, architektūriška ritmika paklaidina istorijos labirintuose su skaudžiais žmonių likimais ir netektimis, kviečia apmąstyti, kas ir kodėl įvyko.
Abi parodos veiks iki vasario 1 d. Šeštadienis – šeimos diena.
Teresė Hokienė