Dabartinė skaitymo kultūra: pasikeitę herojai ir naujos patirtys

Vilnius

Budintis BudėtojasŠaltinis: Etaplius.lt

13893

Skaičiuojama, kad šiuo metu pasaulyje yra išleista daugiau nei 130 mln. knygų ir šis skaičius kasmet vis auga. Knygų ir žanrų įvairovė tapo tokia didelė, kad iškyla klausimas: ar senoji laiko patikrinta klasika yra vis dar reikšminga, o gal knygų lentynose nugulantys nauji modernūs kūriniai pamažu keičia ne tik skaitymo įpročius, bet ir pasaulėžiūrą? Atsakymus į šiuos ir kitus klausimus bus galima rasti rugsėjo 8–9 dienomis vyksiančiame „Skaitymo festivalyje“.

„Klasikinei literatūrai labai daug dėmesio skiriama dar mokykloje – visos mokymo programos yra ja grįstos, todėl susipažinti su senąja klasika bent dalinai spėjame kiekvienas. Naujų knygų istorijos yra dar nematytos ir negirdėtos, tad poreikis jas sužinoti, ypač tarp jaunimo, vis stiprėja. Pastebima, kad žmogus skaitymą vis labiau nori sieti su naujomis patirtimis, todėl tiek skaitymo procesas, tiek naujieji bestseleriai pamažu keičia skaitymo kultūrą“, – komentuoja „Skaitymo festivalio“ organizatorė Toma Katinaitė.

Naujiems rūpesčiams spręsti – dar nematyti herojai

Skaičiuojama, kad siekiant knygą paversti bestseleriu, ją reikia parduoti mažiausiai 1000 pirkėjų vien per pirmąsias knygos išleidimo paras. Tai padaryti pavyksta nedaugeliui, juolab, kad vidutiniškai pasaulyje vienos knygos kopijų per visus metus parduodama apie 250.

Iki šiol pačia perkamiausia ir populiariausia knyga pasaulyje, neįskaitant religinių knygų, yra laikoma Miguel de Cervantes romanas „Don Kichotas“, kurio nuo pat 1612 m. buvo parduota apie 500 mln. kopijų. Tačiau šiandieniniai bestseleriai vejasi perkamiausios knygos titulo savininką ir tokių knygų ciklų dalių, kaip „Hario Poterio“ ar „Žiedų valdovo“, jau dabar yra parduota daugiau nei po 100 mln. kopijų.

Pasak literatūros kritiko Rimanto Kmitos, kuris „Skaitymo festivalyje“ pristatys pirmąjį šiaulietiška tarme parašytą savo romaną, žmonėms nauji herojai reikalingi kaip draugai: „Šiuolaikinė literatūra yra apie mus dabar, o jos herojai yra kaip draugai, kuriuose mes atpažįstame save arba prieštaraujame jiems. Jie tokie patys, kaip ir mes. O va klasika – ne. Nes klasika – kaip mama, klasikos nepasirinksi. Kalba yra mūsų ir jos istorija trunka jau gana ilgai. Tad patinka ar nepatinka, tenka būti – ir tai nelengva, ką čia slėpti. Lietuvių klasikas – rimtas, kaip ir jo kuriami kūriniai. Tad ir skaityti juos pareiga, o ne malonumas. Klasika dirba, dūzgia. Neša medų į avilį, kuris yra čia. Mums visiems.“

Naujoms patirtims įgyti – interaktyvūs sprendimai

Dėl modernėjančio ir milžinišku greičiu spartėjančio pasaulio skaitymo kultūroje ima ryškėti ne tik naujos istorijos ir kiti personažai, tačiau yra kuriamos ir dar nematytos, su skaitymu susijusios patirtys. Pavyzdžiui, pristatytos elektroninės skaityklės ir joms skirtos knygos pagreitino ir palengvino skaitymo procesą bei pastaraisiais metais išaugino knygų pardavimą pasaulyje beveik 13 proc.

O štai jau trečius metus iš eilės organizuojamas „Skaitymo festivalis“ šįkart siūlo skaitymą sieti su sportu. Festivalio organizatoriai, atsižvelgdami į vis stiprėjantį sveiko kūno ir sporto kultą, atsinaujinusiame Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos kieme lankytojus kviečia mankštinti smegenis, šuoliuojant per knygų pastraipas, bei treniruoti vaizduotę, įveikiant romanų skaitymo maratonus.

Festivalio metu pristatomos tokios veiklos, kaip: „Literatūrinis teismas“, kuriame klasikinis Albero Kamiu kūrinys „Svetimas“ bus nagrinėjamas kaip tikra teismo byla, arba „Literatūrinė vaistinė“, kurioje kiekvienam pagal pageidavimus išrenkama galinti patikti literatūra, įrodo, kad dabartinis pasaulis pamažu keičia skaitymo kultūrą ir ji reikalauja vis interaktyvesnių pateikimo formų.

Dvi dienas truksiantis „Skaitymo festivalis“ siūlys įvairumu pasižyminčią programą, kurioje diskusijas apie knygas ir jų reikšmę ves Gabrielius ir Austėja Lansbergiai, proto mankštą praves Ignas Bakėjus, koncertu džiugins „Baltasis Kiras“ bei vyks begalė kitų užsiėmimų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt