D. Trumpo sprendimas įšaldyti užsienio pagalbą naudingas autoritarams

Pasaulis

Donaldas Trumpas / Scanpix

EtapliusŠaltinis: BNS

343548

JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas 90 dienų įšaldyti beveik visą Jungtinių Valstijų užsienio pagalbą gali būti naudingas autoritariniams lyderiams, sako ekspertai.

Sausio pabaigoje JAV – didžiausia pasaulyje paramos šalims tiekėja – įšaldė beveik visą užsienio pagalbą, išimtis darydama tik skubiai reikalingam maistui ir kariniam finansavimui Izraeliui ir Egiptui.

D. Trumpo teigimu, šis sprendimas priimtas siekiant panaikinti JAV finansų švaistymą ir užkirsti kelią tam, kas, pasak respublikono, neatitinka Jungtinių Valstijų interesų.

Tačiau ekspertai perspėja, kad šis respublikono žingsnis turės rimtų pasekmių, viena iš jų – autoritarizmo stiprėjimas.

Jungtinės Valstijos kasmet išleidžia milijardus dolerių užsienio pagalbai, o tarp jos gavėjų yra ir pilietinės visuomenės grupės, kovojančios už demokratiją autoritarinėse šalyse visame pasaulyje.

Visuomenės nuomonės apklausos rodo, kad dauguma amerikiečių mano, jog JAV užsienio finansavimo sistema yra pernelyg dosni.

Jungtinių Valstijų užsienio pagalba sudaro mažiau nei 1 proc. federalinio biudžeto.

Anksčiau šiais metais JAV Kongresas demokratijos rėmimo programoms, skirtoms kovoti su autoritariniu valdymu aštuoniose šalyse, ekspertų laikomose mažiausiai laisvomis pasaulyje, skyrė mažiausiai 690 mln. dolerių (668,29 mln. eurų).

Šios valstybės yra Baltarusija, Kinija, Kuba, Iranas, Nikaragva, Šiaurės Korėja, Rusija ir Venesuela.

„Siunčiamas neteisingas signalas diktatūroms“

Tokios JAV paramos šiuo metu yra netekusios už demokratiją Venesueloje, Kuboje, Kinijoje ir Baltarusijoje kovojančios aktyvistų grupės ir organizacijos.

„Sumažinus finansavimą šioms svarbiausioms veikloms, siunčiamas neteisingas signalas diktatūroms ir pakenkiama drąsiems žmonėms, kovojantiems už laisvę, – sakė Niujorke įsikūrusio Žmogaus teisių fondo įkūrėjas Thoras Halvorssenas. – Šios konkrečios investicijos turėtų būti ne tik atkurtos – joms turėtų būti teikiama pirmenybė.“

Th. Halvorsseno įkurtas fondas JAV paramos negauna.

Jis pripažįsta, kad JAV finansavimo sistema turėtų būti iš naujo įvertinta, siekiant įsitikinti, kad mokesčių mokėtojų pinigai leidžiami išmintingai, bet sako, kad prodemokratinės programos yra vienos efektyviausių kalbant apie JAV interesų plėtojimą.

Viena po kitos JAV valdžiusios administracijos, įskaitant dirbusioji pirmąją D. Trumpo kadenciją, tvirtai rėmė demokratijos aktyvistus, kovojančius su Kinijos valdančiąja Komunistų partija.

Tačiau Tibeto ir Honkongo žmogaus ir mažumų teisių organizacijos ne tik liko be finansinės paramos, bet ir baiminasi galimo Pekino persekiojimo.

USAID uždarymas?

Didelė dalis humanitarinės, plėtros ir saugumo pagalbos skiriama per JAV tarptautinės pagalbos agentūrą USAID.

Pirmadienį D. Trumpo administracijos patarėjas milijardierius ir technologijų magnatas Elonas Muskas pareiškė, kad USAID netrukus gali būti uždaryta.

USAID administruoja milijardų dolerių vertės pagalbą daugiau kaip 100 valstybių.

Pirmadienį JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pareiškė, kad jis buvo paskirtas vadovauti USAID, ir teigė, jog sustabdys jos „nepavaldumą“ prezidento darbotvarkei.

M. Rubio, kuris, būdamas senatoriumi, rėmė užsienio pagalbą, teigė, kad daugelis USAID funkcijų išliks, tačiau apkaltino agentūrą, kad ji veikia taip, tarsi būtų „nepriklausomas nevyriausybinis subjektas“.

Manoma, kad D. Trumpas atnaujins JAV finansavimą kai kurioms programoms, kurios, respublikono teigimu, atitinka jo vykdomą užsienio politiką.

„Trumpas užsuko čiaupą teroristams“

Kai kurios autoritarinės šalys jau palankiai įvertino JAV sprendimą įšaldyti užsienio pagalbą.

Praėjusią savaitę Venesuelos vidaus reikalų ministras Diosdado Cabello per valstybinę televizija pareiškė, kad USAID parama opozicijai yra „juodoji korupcijos dėžė“.

Anot jo, tokia parama turėtų būti ištirta.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas socialiniame tinkle „X“ pareiškė, kad tikisi, jog E. Muskas nesusidurs su neigiamomis pasekmėmis dėl savo sprendimo dėl USAID.

Nikaragvoje prezidento Danielio Ortegos sūnums priklausantis televizijos tinklas paskelbė, kad „Trumpas užsuko čiaupą teroristams“.

Pasak Irano žiniasklaidos, Vašingtonas elgiasi su savo sąjungininkais kaip su „vienkartinėmis servetėlėmis“.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad D. Trumpo sprendimas sumažinti finansavimą „pabėgusiai opozicijai“ buvo atsakas į jo vyriausybės raginimus atnaujinti dvišalius Minsko ir Vašingtono santykius.

Finansinė krizė ir atleidimai iš darbo

Baltarusių organizacijos „Honest People“ vadovė Lena Živoglod nurodė, kad netruks turės atleisti 15 darbuotojų ir nutraukti grupės biuro Varšuvoje nuomos sutartį.

„Kalbama ne apie 15 baltarusių emigrantų Lenkijoje, kurie buvo priversti palikti savo darbo vietas, – sakė ji. – Tai reiškia, kad pralaimime dar vieną mūšį prieš Lukašenkos režimo ir Kremliaus propagandos mašinas – mašinas, kurios kasdien bombarduoja baltarusius.“

Panašių perspektyvų galima tikėtis ir Venesueloje.

D. Trumpo sprendimas turėtų paveikti šios Pietų Amerikos šalies žurnalistus, kurie atskleidė korupciją aukščiausiuose kariuomenės ir civilinio sektoriaus sluoksniuose, organizaciją, teikiančią teisines paslaugas politiniams kaliniams, ir rinkimų stebėjimo grupę, surinkusią svarių įrodymų, kad prezidentas Nicolas Maduro „pavogė“ praėjusią vasarą vykusius rinkimus.

Naujienų agentūros AP kalbintos organizacijos prašė, kad išsamesnė informacija apie juos nebūtų skelbiama baiminantis represijų.

„Trumpas daro tai, ko niekada negalėjo padaryti N. Maduro: dusina pilietinę visuomenę“, – sakė vienas iš aktyvistų.

Jo organizacija taip pat jau susidūrė su finansiniais sunkumais ir dešimtimis atleistų darbuotojų.

Vašingtone įsikūrusi Amerikos žmogaus teisių komisija taip pat pastarosiomis dienomis buvo priversta atleisti trečdalį darbuotojų.

Ši stebėsenos grupė yra JAV vadovaujamos tarpvalstybinės sistemos ramstis nuo praėjusio amžiaus šeštojo dešimtmečio ir dažniausiai remiasi Vašingtono įnašais, o pastaruoju metu daugiausia dėmesio skyrė problemoms Kuboje, Nikaragvoje ir Venesueloje.

Komisijos pirmininkė Roberta Clarke užsienio pagalbos įšaldymą pavadino „labai žiauriu ir keliančiu nerimą“ dalyku. Kita aukšto rango vadovė pabrėžė, kad dabartinė finansų krizė nepanaši į jokią kitą, kurią ji matė per 24 darbo komisijoje metus.

Kai kurie respublikonai nerimauja, kad D. Trumpo sprendimas gali pakenkti JAV strateginiams ir nacionalinio saugumo interesams.

„Džiaugiamės, kad prezidentas D. Trumpas atidžiai žiūri į tai, kaip leidžiami pinigai ir kaip užsienio pagalba gali būti naudingiausia. Tik tikimės, kad tai bus skubi peržiūra“ – sakė Tarptautinio respublikonų instituto prezidentas Danielis Twiningas. – Diktatoriai ir priešininkai, tokie kaip Kinija, nesustoja.“

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt