PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Politika2025 m. Kovo 13 d. 17:31

D. Šakalienė žada gynybos pramonės įmonių licencijavimą lengvinančius pakeitimus

Lietuva

Dovilė Šakalienė. Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.

Vilmantas Venckūnas, Jūratė SkėrytėŠaltinis: BNS.LT


350064

Seimo pavasario sesijoje bus teikiami įstatymų pakeitimai, kurie sumažins biurokratines kliūtis gynybos pramonės įmonėms ir palengvins joms galimybę gauti licencijas ginkluotės gamybai, sako krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

„Mes paruošime ir pavasario sesijoje tikimės pateikti kelių ministerijų bendrą paketą dėl kliūčių pašalinimo gynybos pramonei ir procesų palengvinimo. Jame kaip tik ir būtų užtikrinta, kad licencijavimas, ypač tose jautresnėse srityse, vyktų greitai ir efektyviai“, – BNS sakė D. Šakalienė.

Anot jos, diskusijose dėl lengvesnio licencijavimo ginkluotę norinčioms gaminti įmonėms kartais išsiskirdavo Krašto apsaugos ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos (VRM) bei Policijos departamento nuomonės.

„Policija visuomet turi jautresnę poziciją, kas yra susiję su vidaus saugumu, bet, manau, labai gerai supranta dabartinę geopolitinę situaciją, tai aš neabejoju, bus pilnas sutarimas dėl visų reikalingų pokyčių“, – kalbėjo ministrė.

„Mums reikės šitą padaryti“

Taip ji kalbėjo trečiadienį Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pristačius savo siūlymus, skirtus stiprinti nacionalinį saugumą ir gynybą.

Konservatoriai ragina užtikrinti amunicijos, minų ir dronų gamybą bei atsargų kaupimą šalies viduje ir teigia, kad dėl sprogmenų gamybos reikia „daugiau energijos“ ir teisės aktų pokyčių.

„Praeitos kadencijos Vyriausybė be galo ilgai kūrė Gynybos pramonės įstatymą, be galo ilgai šalino biurokratines kliūtis, bet iki galo jų nepašalino“, – kalbėjo D. Šakalienė.

„Diskusijos praėjusioje kadencijoje buvo labai ilgos ir toli gražu ne visos jos davė rezultatą, tiesiog mums reikės šitą dalyką padaryti“, – sakė ji.

Kalbėdama apie sprogmenų gamybą, D. Šakalienė teigė, kad procesai „sklandžiai juda į priekį“.

„Detalizuojame, kurios įmonės, kaip ir kokiomis apimtimis galėtų šią sritį vystyti, kalbame ir su konkrečiomis įmonėmis partnerėmis dėl tam tikrų komponentų tiekimo, gamybos“, – sakė ministrė.

„Mes tikrai Lietuvoje turėsime galimybę pasigaminti įvairių su tuo susijusių mums reikalingų ginkluotės tipų, priešpėstinės minos yra tas didelis poreikis, kurį mes turime, bet taip pat ir kitų, kur šią savaitę nenorėčiau detalizuoti, bet neabejoju, kad kitą savaitę turėsiu gerų žinių ir galėsiu papasakoti“, – kalbėjo ji.

Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius BNS sakė, kad teisinių kliūčių Lietuvoje gaminti sprogmenis nėra, o jei tą daryti siekiančios įmonės susidurtų su sunkumais gaunant licenciją, ministerija yra pasirengusi padėti.

V. Kondratovičiaus teigimu, nei verslas, nei Krašto apsaugos ministerija nėra kreipęsi į VRM su prašymu keisti teisės aktus dėl sprogmenų gamybos.

Statomos sprogmenų gamyklos

Kaip rašė BNS, pernai spalį valstybės valdoma Pakruojo gręžimo, griovimo ir sprogdinimo darbų įmonė „Detonas“ paskelbė, kad už 28 mln. eurų šiaurės Lietuvoje statys trotilo (TNT) gamyklą.

Tuomet skelbta, kad gamyklos statybos darbus planuojama pradėti 2025 metais ir baigti per dvejus metus. Joje kasmet planuojama pagaminti 1 tūkst. tonų trotilo, jis bus skirtas Lietuvos, Ukrainos, ES ir NATO šalių rinkoms. Iki 80 proc. produkcijos ketinama eksportuoti.

Trotilas naudojamas Lietuvos kariuomenės minų gamybai, artilerijos sviediniams, užvedimo elementų gamybai kalnakasyboje ir kitose srityse.

Taip pat pernai rudenį pranešta, kad Lietuva su oficialiai neįvardyta Ukrainos įmone pasirašė ketinimų protokolą dėl bendradarbiavimo statant RDX sprogmenų gamyklą. Kaip rodo BNS surinkti duomenys, juos ketina gaminti Ukrainos įmonė Specialiosios chemijos centras.

Lietuvoje negalima gaminti priešpėstinių minų, nes šalis yra jas draudžiančios Otavos konvencijos narė.

Anot Lietuvos pareigūnų, šalis turėtų per kelias mėnesius priimti sprendimą, ar trauktis iš konvencijos, o šiuo metu tariamasi dėl bendro sprendimo su sąjungininkėmis regione.

Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, kad priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.

#DOVILĖ ŠAKALIENĖ#SEIMAS#SESIJA#PAKEITIMAI#GYNYBA
#PRAMONĖ