D. Šakalienė apie kritiką R. Vaikšnoro komunikacijai: jis stengėsi pasidalinti informacija, kuri prieinama

Lietuva

D. Šakalienė ir R. Vaišnoras / ELTA nuotr.

Vilius NarkūnasŠaltinis: ELTA.LT

376311

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė nesutinka su kritika, kuri teko kariuomenės vadui Raimundui Vaikšnorui dėl diskusijas sukėlusių komentarų apie Lietuvos oro erdvę pažeidusį orlaivį.

„Aš sakyčiau, kad kariuomenės vadas, pacituotas atskiruose žiniasklaidos priemonėse dėl atskirų komentarų, tikrai stengėsi pasidalinti su visuomene ta informacija, kuri tuo metu buvo prieinama. Jis vakar vakare labai aiškiai pasakė, kad mes tikriname visas versijas ir kol nėra galutinių įrodymų, nei viena iš jų nėra atmestina. Manau, labai logiška“, – trečiadienį žurnalistams komentavo D. Šakalienė.

„Tiek aš, tiek kariuomenės vadas esame oficiali institucija ir galime oficialias išvadas daryti tik turėdami pilną informaciją ir turėdami tą objektą. Kadangi šiuo metu dar nėra tas dronas rastas, nors ir toliau vykdomos paieškos, galutinių išvadų nėra. Lygiai taip pat ir išvada, kaip ten su tuo objektu buvo, kur jis buvo ar nebuvo, arba kur jis dabar yra“, – pridūrė ji.

Su stebėjimais radarais problema susiduria ir Lenkija

D. Šakalienės teigimu, dabar atsukti radaro rodmenys leidžia daryti išvadą, jog dar Baltarusijoje pastebėtas judantis objektas gali būti susijęs su Lietuvos gyventojų pranešimais apie pirmadienį skridusį ir dingusį bepilotį orlaivį.

„Mes iš tiesų neturėjome tikslios informacijos apie šio objekto judėjimą. Atsukus atgal vaizdus radaruose buvo galima pasižiūrėti, kad tam tikra informacija apie tam tikrą tašką gali būti susijusi su objekto judėjimu mūsų teritorijoje“, – kalbėjo ji.

Ministrė dar kartą pabrėžė, kad net ir pastebėjus judantį objektą Baltarusijos oro erdvėje, sudėtinga iš karto identifikuoti jo kilmę.

„Tam tikrų taškų matymas ir išvadų darymas, ar tai yra, pvz., bepilotis, ar paukščių pulkas, ar meteorologinis reiškinys, yra pakankamai sudėtingas procesas“, – sakė ji.

Vis dėlto ministrė akcentuoja, kad stebėjimas su radarais yra sudėtingas procesas, su kuriuo susiduria net ir pati Lenkija.

„Manau, kad Karinių oro pajėgų (KOP) vadas irgi labai aiškiai pasakė – su tais radarais yra sudėtinga. Ne tik pas mus, šiandien turėjau galimybę pasikalbėti su aukštais Lenkijos kariuomenės pareigūnais. Tikrai ir jie turi iššūkių su stebėjimu radaruose tam tikrų mažų bepiločių, ypatingai neskleidžiančių signalų arba padengtų tokia danga, kuri dar mažina tą signalo matomumą“ , – pridūrė D. Šakalienė.

Ji pakartojo, jog šiuo metu bepiločio orlaivio paieškos vis dar tęsiasi, tikrinamos galimos teritorijos, atliekamos gyventojų apklausos.

„Po to bus padarytos galutinės išvados, kaip tie duomenys susiveda į visumą“, – akcentavo ministrė.

ELTA primena, kad pirmadienio rytą policija informavo apie į Lietuvą iš Baltarusijos įskridusį nenustatyto tipo bepilotį orlaivį.

Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) duomenimis, dronas pastebėtas maždaug 200 metrų aukštyje, paskutinį kartą užfiksuotas netoli Vilniaus.

Krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė iš pradžių kalbėjo, jog neatmetama galimybė, kad Lietuvoje užfiksuotas objektas – netyčia pasiklydęs į Ukrainą skridęs dronas. Tokių atvejų, ministrės teigimu, ateityje gali būti ir daugiau.

Savo ruožtu Užsienio reikalų ministerija (URM) laukia duomenų, ar bepilotis orlaivis iš Baltarusijos galėjo būti karinės paskirties. Pasak ministerijos, tokiai informacijai pasitvirtinus, šios valstybės atstovui būtų įteikta nota.

Reaguojant į šią situaciją, nuspręsta antradienį Prezidentūroje surengti atsakingų institucijų vadovų susitikimą, kurio metu būtų aptarti nacionalinio saugumo klausimai, dronų keliama grėsmė bei jos eliminavimo galimybės.

Po šio susitikimo paskelbta, kad Lietuva papildomai įsigis žemuose aukščiuose esančius objektus aptinkančius radarus.

Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“. Tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė. Dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt