Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS/Fotobankas nuotr.
Giedrius GaidamavičiusŠaltinis: BNS
„Mums bendromis pastangomis pavyko pasiekti, kad turime atskirą straipsnį, kuris išimtinai galios Lietuvai. Straipsnis sako, kad jeigu šalis importuoja daugiau elektros nei pagamina, tokiu atveju šalis, iš kurios ta elektra ateina, turi pasidalinti tuo viršpelniu“, – LRT penktadienį sakė D. Kreivys.
„Kokios sumos konkrečiai, turbūt sunku pasakyti, nes nėra dar visi susiskaičiavę, kiek tų viršpelnių apskritai bus“, – teigė jis.
Pasak ministro, dvišalių sutarčių pasirašymas dėl pasidalijimo viršpelnių tarp elektrą eksportuojančių ir importuojančių šalių bus privalomas, o jas padės sudaryti EK.
„Sutartis privalo būti sudaryta iki gruodžio 1 dienos. (...) Komisija padės sudaryti šitokias sutartis“, – teigė D. Kreivys.
D. Kreivys anksčiau teigė, kad dėl viršpelnių pasidalijimo pirmiausia reikėtų tartis su Švedija, iš kurios Lietuva importuoja didžiausią dalį elektros.
Penktadienį ES ministrai Briuselyje pritarė EK rugsėjo viduryje pateiktiems siūlymams, kaip vartotojams padėti sumažinti išaugusias elektros kainas. Vienas jų – perskirstyti pigiai elektrą gaminančių – vėjo, saulės, atliekų, branduolinės ar vandens energijos – įmonių vadinamuosius viršpelnius, nustatant jiems 180 eurų už megavatvalandę kainos lubas.