D. Kreivys: bendradarbiaudami su latviais sieksime, kad mūsų regionas taptų energetiką eksportuojančiu

Lietuva

BNS Fotobanko nuotr.

Žygimantas ŠilobritasŠaltinis: ELTA

264320

Energetikos ministras Dainius Kreivys susitiko su Latvijos Respublikos Klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru. Susitikimo metu buvo aptarti dvišalio bendradarbiavimo klausimai, tokie kaip sinchronizacijos projekto įgyvendinimas, bendros atsinaujinančios energetikos plėtros galimybės, solidarumas užtikrinant dujų tiekimo saugumą ir kiti.

Pasak D. Kreivio, didžiulę dalį susitikimo sudarė pokalbiai apie Baltijos šalių atsinaujinančios energetikos sektoriaus plėtrą ir dekarbonizacijos procesą. Jo teigimu, Lietuva ir Latvija ateityje daugiau bendradarbiaus energetikos ekonomikos projektuose, tokiuose kaip energetinė sala Baltijos jūroje, siekiant tapti energetikos resursus į Centrinę Europą eksportuojančiu regionu.

„Aš pristačiau ministrui, kad Lietuvos pozicija Baltijos jūros pakrantėje yra unikali, nes mes turime didelį elektros potencialą ir vartojimo potencialą bei turime pramonę, kurią reikia dekarbonozuoti. Ir tam mums reikės daug vandenilio, todėl planuojame statyti ne tik tai jūros parkus, bet ir energetinę salą Baltijos jūroje. Į ją galėtų susijungti ne tik lietuviški parkai, bet ir latviški“, – ketvirtadienį po susitikimo su Latvijos klimato ir energetikos ministru Raimondu Čudaru žurnalistams aiškino D. Kreivys.

„Aptarėme, kad šiaurės regionas bus, pagal visų studijų rodymus, kuris eksportuos energetiką į Centrinę Europą. Todėl reikalingi bendri veiksmai plėtojant projektus, tokius kaip jūros parkai, energetikos salą, kad vandenilio koridorius ir mūsų energetikos ekonomika galėtų judėti į priekį“, – pridūrė jis.

Taip pat ministras paminėjo, kad Lietuvos ir Latvijos cemento pramonės su ministerijų pagalba sieks įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) finansuojamą projektą CO2 sugaudymui ir laidojimui.

„Mūsų cemento pramonės kartu pateikė projektą, kuris bus finansuojamas iš Europos Sąjungos fondų, kuris sukurs galimybę CO2 sugaudymui, skystinimui ir transportavimui į Norvegiją, kur bus laidojama jūroje. Tai tas projektas taip pat yra remiamas abiejų ministerijų, mes pasirašėme dokumentus dėl to projekto paramos su Europos Komisija“, – aiškino politikas.

Galiausiai D. Kreivys paminėjo, kad susitikimo metu buvo nuspręsta, kad rusiškos suskystintos naftos dujos neturėtų būti importuojamos į Baltijos šalis.

„Sutarėme, kad naftos dujos neturėtų būti importuojamos į Baltijos šalis. Ir tai yra Baltijos šalių sprendimas, nes europinių sankcijų nėra. Latvijos pozicija yra panaši. Tai ieškosime sprendimų, kaip galėtume judėti į priekį toliau“, – tikino jis.

R. Čudaras: nežinomybės laikais vienybės svarbos negalima pervertinti

Lietuvoje besilankantis Latvijos Respublikos Klimato ir energetikos ministras Raimondas Čudaras padėkojo Lietuvai už tai, kad 2022 metais Klaipėdos SGD terminalas Latviją aprūpino suskystintomis gamtinėmis dujomis (SGD). Pasak jo, tai parodo vienybės svarbą nestabilumo ir nežinomybės laikais.

„Manau, kad Baltijos šalys bendradarbiaudamos parodė didelį atsparumą, išgyvendamos absoliučiai sudėtingus laikus. Ypač dėl energijos tiekimo. Ir turiu pasakyti, kad dėkoju savo kolegoms iš Lietuvos už praėjusių metų paramą dėl SGD dujų tiekimo iš Klaipėdos“, – aiškino R. Čudaras.

„Nežinomybės laikais vienybės svarbos negalima pervertinti“, – pridūrė jis.

Taip pat ministras palinkėjo Lietuvai ir Latvijai toliau bendradarbiauti kuriant tvarų, atsparų ir apjungtą energetikos sektorių, kuris sukursiantis naudos Baltijos valstybių piliečiams.

„Baltijos šalys, Lietuva ir Latvija turi tam tikrą pavyzdį, kaip dirbant kartu galima duoti labai teigiamų rezultatų. Ir toliau bendradarbiaudamos Baltijos šalys gali sukurti tvarų ir atsparų energetikos sektorių, kuris būtų naudingas jų piliečiams, ekonomikai ir įmonėms“, – sakė R. Čudaras.

Tai – pirmasis R. Čudaro vizitas Lietuvoje. D. Kreivys ir R. Čudars taip pat lankysis energijos kaupimo įrenginių sistemos Vilniaus baterijų parke, penktadienį Latvijos delegacija apžiūrės Kruonio hidroelektrinę.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt