D. Jauniškis: rožiniai akiniai nei sumažins, nei padės išvengti grėsmių, būkime pasiruošę blogiausiam (papildyta)

Lietuva

Darius Jauniškis / Andrius Ufartas/ELTA

Martyna PikelytėŠaltinis: ELTA.LT

Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Darius Jauniškis sako, kad šalies nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes reikia vertinti realistiškai. Anot jo, „rožiniai akiniai“ nei sumažins, nei padės išvengti iššūkių. Nors, žvalgybos vadovo vertinimu, panikuoti nereikia, tačiau visuomenė ir Europos politikai turi ruoštis blogiausiam scenarijui, įspėjo D. Jauniškis.

„Kalbame apie grėsmes – rožiniai akiniai jų nei sumažins, nei padės išvengti. Pagrindo panikai nėra. Panika sunkiose aplinkybėse atima protą, galimybę blaiviai vertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. O jų mums šiandieną ypatingai reikia. Sveiko proto ir teisingų sprendimų“, – penktadienį spaudos konferencijoje kalbėjo D. Jauniškis.

„Pastarojo meto didžiosios politikos viražai turėtų tapti mums ir visai Europai dar vienu, jau nuo kadais girdimu, raginimu. Ponai ir ponios, ruoškimės ir būkime pasiruošę blogiausiam“, – akcentavo jis.

Diplomatinė Rusijos karo Ukrainoje baigtis – mažai tikėtina

Žvalgybos vadovo vertinimu, mažai tikėtina, kad karas Ukrainoje gali būti užbaigtas diplomatiniu keliu. Pasak jo, Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis.

„Rusiją galima nugalėti tik karinėmis priemonėmis, o ne diplomatija, deja“, – kalbėjo D. Jauniškis.

„Mūsų vertinimu, Rusija nelabai remsis diplomatija, o tik brutalia jėga, stengdamasi užimti kuo daugiau teritorijų arba okupuoti visą Ukrainą, aiškindama, kad tiesiog save apsaugo nuo NATO grėsmės“, – akcentavo jis.

Pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai išlieka Rusija, Baltarusija ir Kinija

VSD vadovo teigimu, pagrindinėmis grėsmėmis Lietuvai išlieka vis agresyvėjanti Rusija, nuo jos priklausanti Baltarusija bei priešiškumo neslepianti Kinija.

„Deja, mažai tikėtina, kad artimoje perspektyvoje situacija iš esmės keisis į gerą. Nepaisydama didžiulių nuostolių Ukrainoje, sunkiai pakeliamos naštos ekonomikai ir savo visuomenės skurdinimo – Rusija vis didina karo mašinos apsukas“, – dėstė D. Jauniškis.

„Sekdamos Kremliaus pavyzdžiu, kitos autokratijos puoselėja viltis išardyti esamą pasaulio tvarką ir kurti naują, kuri būtų grindžiama ne pagarba žmogaus teisėms ar valstybės suverenitetui, bet prievarta ir nužmoginimu“, – pridūrė jis.

Grėsmių kitimas priklauso nuo NATO ir karo Ukrainoje

Kalbėdamas apie veiksnius, dėl kurių gali atsirasti naujų pavojų, D. Jauniškis tikino, kad tai gali kisti atsižvelgiant į NATO planus ir tolimesnę karo Ukrainoje eigą.

„Pirmas faktorius – klausimas, kuris kybo ore – ar JAV išves karius iš Europos, kas bus su NATO. Yra labai sudėtinga atsakyti, nes dabar matome tik labai daug triukšmo ir daug aistrų. Kokie bus tikrieji veiksmai, sunku prognozuoti. Pagyvensime – pamatysime“, – dėstė VSD vadovas.

„Antras veiksnys – kokia eiga bus Ukrainoje. Jeigu ten įsigali taika – yra vieno scenarijaus galimybė su visokiomis galimomis pasekmėmis. Jeigu ten tęsiasi karo veiksmai – yra kitokios pasekmės ir eiga“, – pridūrė jis.

Žvalgyba sieks užtikrinti tolesnį bendradarbiavimą su JAV

Kalbėdamas apie pastaruoju metu klausimų keliančius Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) administracijos veiksmus, D. Jauniškis patikino, kad žvalgyba nevertina politinių pasisakymų. Visgi, pasak jo, VSD sieks ir toliau užtikrinti glaudų bendradarbiavimą su amerikiečių žvalgyba.

„Ne žvalgybos kompetencija vertinti tai, ar vertinti konkrečių politikų, ar strateginių partnerių vadovų pasisakymus. Galiu tik užtikrinti, kad aktyvus Lietuvos žvalgybos bendruomenės bendradarbiavimas su mūsų bičiuliais ir kolegomis amerikiečiais – nesikeičia“, – kalbėjo VSD vadovas.

„Mes iš savo pusės darysime viską, kad jis tęstųsi ir toliau. Šiandieną mums gyvybiškai reikia transatlantinio jungtinumo demokratijai apsaugoti“, – pabrėžė jis.

ELTA primena, kad penktadienį Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) visuomenei pristatė jau dešimtąjį Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Kaip ir kasmet, šiame dokumente apžvelgiami įvykiai, procesai ir tendencijos, darantys didžiausią įtaką Lietuvos nacionalinio saugumo padėčiai. Remiantis ilgalaikėmis nacionalinį saugumą veikiančiomis tendencijomis, ataskaitoje pateikiami svarbiausių artimoje perspektyvoje Lietuvos saugumui galinčių kilti grėsmių ir rizikos veiksnių vertinimai.

Šių metų ataskaitoje nurodoma, kad artimiausioje perspektyvoje mažai tikėtina, jog Rusijos karas Ukrainoje gali būti išspręstas diplomatinėmis priemonėmis. Tuo metu Rusijos galimybės panaudoti karinę jėgą prieš kurią nors NATO valstybę, žvalgybos vertinimu, yra ribotos. Vis dėlto, agresorė gali išvystyti savo pajėgumus, kurių pakaktų pradėti ribotus karinius veiksmus prieš vieną ar kelias Aljanso šalis.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt