Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
BNS Fotobanko nuotr.
Gailė Jaruševičiūtė-MockuvienėŠaltinis: ELTA
„Atsakydamas į jūsų klausimus pateikiau tik tikrovę atitinkančią informaciją, kuri gali būti patikrinta. Tačiau galiu sutikti tik su pagrįstais ir teisėtais prašymais dėl informacijos tikrumo įvertinimo“, – Seimo posėdį akcentavo D. Jauniškis.
VSD vadovas atkreipė dėmesį, kad tyrimus poligrafu reglamentuoja Poligrafo naudojimo įstatymas.
„Šis įstatymas įtvirtina baigtinį sąrašą tyrimo objektų bei atvejų, kada gali būti atliekamas tyrimas poligrafu. Todėl su siūlymu tikrintis poligrafu galėsiu sutikti tik esant tokio tyrimo atlikimo pagrindui“, – pabrėžė jis.
Praėjusį penktadienį VSD vadui Seimo nariai adresavo 15 sudėtinių klausimų. Parlamentarai domisi tuometinio kandidato į šalies vadovo postą Gitano Nausėdos rinkiminio štabo atstovų tikrinimu – keliamas klausimas, kaip D. Jauniškis gavo atitinkamų asmenų sąrašus, kas juos sudarė ir kokiu teisiniu pagrindu vyko asmenų tikrinimai. Taip pat norima sužinoti, kokie buvo G. Nausėdos aplinkos patikros rezultatai, kaip jie buvo perduoti politiko kolegoms.
Be to, siekiama susipažinti ir kokia tvarka departamentas vadovaujasi, atlikdamas fizinių asmenų tikrinimus – ar VSD priima pavienių asmenų prašymus patikrinti kitus asmenis.
Keletas klausimų liečia D. Jauniškį asmeniškai. Pavyzdžiui, Seimo nariai klausia, ar tada, kai parlamentą pirmą kartą pasiekė pranešėjo liudijimai ir Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ėmėsi tyrimo, D. Jauniškis pateikė visą tikrovę atitinkančią informaciją.
Kaip ELTA skelbė anksčiau, preliminarūs klausimai dėl knygos „Pranešėjas ir Prezidentas“ buvo suformuluoti jau kovo mėnesį ir aprėpė ne tik VSD, bet ir patį prezidentą Gitaną Nausėdą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK).
Valdantieji iki šiol tarėsi, kokia forma turėtų būti tiriama pranešėjo informacija. Diskutuota ir parlamentinio tyrimo iniciatyva.
Nors kol kas pasirinkta kitokia tyrimo forma – siunčiami klausimai atitinkamoms institucijoms – neatmetama, kad parlamentas vis tiek gali imtis specialiosios komisijos formavimo.