Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Andriaus Ufarto (ELTA) nuotr.
Augustė Lyberytė, Ūla KlimaševskaŠaltinis: ELTA
„Manau, tai nėra didžiulė aktualija Lietuvai. Tuo labiau, kad svarbiausias metų procesas šiam ministrui baiginėjasi – tai yra egzaminai, baigiamieji, stojamieji. Kol kas matau, kad to ministro ir nebus. Ir procesas užsuktas važiuoja geriau, blogiau – galima jį kritikuoti. Čia išties Vyriausybės ir premjerės atsakomybė – anksčiau ar vėliau paskirs, nepaskirs. Liko lygiai pusmetis. Turbūt, ko gero, tai nėra ta pati opiausia problema, kokia yra šiuo metu Lietuvai“, – sekmadienį žurnalistams sake D. Grybauskaitė.
Klausiama, ar tai reiškia, jog ji sutiktų, jog laikinai Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) vadovaujanti Monika Navickienė galėtų likti pareigose iki šios Vyriausybės kadencijos pabaigos, D. Grybauskaitė tiesiai neatsakė.
„Čia Vyriausybės sprendimas ir pačios premjerės“, – tepasakė D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad kovo pradžioje Lietuvos mokyklose prasidėję tarpiniai moksleivių žinių patikrinimai švietimo sistemoje sukėlė sumaištį – kai kurių dalykų užduotys buvo per sunkios, dalis neatitiko mokymosi programos.
Kilus nepasitenkinimui dėl tarpinių vienuoliktokų patikrinimų, iš švietimo, mokslo ir sporto ministro pareigų pasitraukė Gintautas Jakštas. Laikinai vadovauti ŠMSM pavesta socialinės apsaugos ir darbo ministrei M. Navickienei.
I. Šimonytė yra teigusi, jog kandidatūros į švietimo, mokslo ir sporto ministrus reikėtų tikėtis nebent vasarą – kai dešiniųjų Vyriausybė turės išrinktam prezidentui grąžinti įgaliojimus. Anot I. Šimonytės, šiuo metu pamaina atsistatydinusiam G. Jakštui nėra ieškoma.
Pagal Konstituciją, Lietuvoje ministrus skiria ir atleidžia prezidentas premjero teikimu.
Apie užsitęsusias diskusijas dėl gynybos finansavimo: vyksta turgus
Kadenciją baigusi prezidentė Dalia Grybauskaitė mano, kad diskusijos dėl gynybos išlaidų finansavimo trunka per ilgai. Anot jos, besitęsiantis debatas „skandina procesą“.
„Užsitęsė (diskusijos – ELTA). Čia iš viso neturėtų būti turgaus. Turi būti sprendimai, ir tai kad skandinama problema diskusijoje, tai faktas“, – sekmadienį atvykusi balsuoti prezidento rinkimuose žurnalistams kalbėjo D. Grybauskaitė.
„Mano akimis žiūrint, nėra sprendimų. (...) Čia yra turgaus variantas tų diskusijų ir alternatyvų košė, kuri skandina patį procesą“, – pabrėžė buvusi šalies vadovė.
Jos teigimu, būsimam prezidentui jo kadencijoje didžiausią iššūkį kels geopolitinės įtampos.
„Daug neramumų, karai, tas spaudimas, kuris daromas ir mums, ir visai Vakarų bendruomenei, išliks, ir matomai tai bus visų penkių metų kadencijos toks lyg ir leitmotyvas – saugumas, visoks saugumas Lietuvai, pačiai Europai, mūsų regionui, demokratijos apsauga ir jos gynyba“, – akcentavo D. Grybauskaitė.
ELTA primena, kad balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.