PRAMOGOS
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Kultūra2024 m. Rugpjūčio 19 d. 17:47

Čiulbančių molinukų pasaulis

Utena

Valdas MintaučkisŠaltinis: Etaplius.lt


314545

Ne taip senai vykusį Odetos galerijos atidarymą vos keletą kilometrų nuo Utenos nutolusioje Vaikutėnų gyvenvietėje daugelis kultūra besidominčių žmonių prisimena labai gerai. Prisimena sveikinimus, palinkėjimus, tostus, liaudies ansamblio „Ut“ iškankliuotas ir išdainuotas melodijas bei išpasakotas tų melodijų istorijas. Ir glėbius vasario pabaigoje žydinčių gėlių.

Atrodo, viskas turėtų būti labai gera ir kasdieniška – lankytojai, kelios užsukančios ekskursijos. Tačiau tai ne galerijos šeimininkės Odetos Bražėnienės stilius. Nuolatiniai renginiai, edukacijos, parodos, ieškojimas kažko naujo ir gražaus neleidžia įsivyrauti kasdienybės rutinai.

Rugpjūčio šešioliktą dieną įvyko susitikimas su molinių švilpukų parodos autore Jolita Gradauskaite –Levčenkiene. Kaip pasakojo galerijos šeimininkė Odeta Bražėnienė pirminis sumanymas surengti bendrą šio žanro keramikių uteniškių Jolitos Levčenkienės, Vandos Valiušienės ir Genovaitės Adiklienės parodą pamačius Jolitos kūrinius nusikėlė vėlesniam laikui.

Jolita Levčenkienė – labai savotiška menininkė, netelpanti į standartinius rėmus. Besimokydama meno mokykloje jinai gerokai nustebino tėvą pranešusi, kad daugiau ten nesimokys, bėgdavo iš mokytojo Remigijaus Repšio skulptūros pamokų - nemėgdavo dirbti užduota tematika.

Dailininkei arčiausiai prie širdies buvo piešimas. Pirmieji paveikslai nutapyti marinistine tematika, vėliau paveikslai pražydo gėlėmis. Dar vėliau sužavėjo elegantiškas juodakarčių Frizų žirgų grožis, tačiau prieš tai reikėjo gerai išstudijuoti „Žirgo anatomijos“ vadovėlį. Dailininkė yra nutapiusi natiurmortų ciklą. Jos darbuose nerasi stalo prabangos, ar paauksuotų indų. Paprasti, ant stalo sukomponuoti kasdieniai valgiai, kartais sudėlioti ant rajoninio laikraščio ir nukarę nuo stalo krašto lyg nuolat bėgančio laiko simboliai. Bėda ta, kad tapant vieną natiurmorto modelį suvalgė iš mokyklos sugrįžęs sūnus.

Pati save dailininkė charakterizuoja, kaip labai užsispyrusią. Sugalvojusi nupiešti batalinį Žalgirio mūšio paveikslą išstudijavo krūvas istorinės literatūros, konsultavosi su žinomais dailininkais. Rezultatas: dvylikos merų ilgio triptichas, demonstruotas Seime, Vilniaus ir Kauno Karininkų ramovėse, Utenos kraštotyros muziejuje, Vievio KC, tapęs ne vienos valstybinės šventės pagrindiniu akcentu.

Iš kur atsirado keramika? Lankė keramikų būrelį, pradėjo daryti keramikos skulptūras. Visada norėjo daryti didesnes ir degimo krosnyje atsirasdavo daug neužimtos vietos. Pradėjo kurti varpelius ir švilpynes. Švilpynės formą pasirenka kūrėja, tačiau „prašvilpinti“ padėjo žinoma Utenos keramikė Vanda Valiušienė, Vytauto Valiušio keramikos muziejuje vykęs švilpynių pleneras.

Pirmąją švilpynę sukurti prisireikė visos dienos. Puodžiai darydavo indus, iš likusių molio gabaliukų vaikai darydavo švilpynes, todėl įprastos švilpynės yra naminių gyvulių ir paukščių formos.

Dailininkei neįdomu „štampuoti“ vienodai, švilpynių siužetai tobulėjo, atsirado skulptūrėlės, kuriamos be išankstinių eskizų, turinčios savo charakterius.

Parodos pristatymas baigėsi edukaciniais užsiėmimais: Marijampolietis avarelistas Eduardas Končius ir jo žmona Aurelija stebėjosi, kaip greitai Vaikutėnų darželinukai, keramikės ir auklėtojų padedami nulipdė pirmuosius savo gyvenime kūrinius - molinius paukštukus švilpynes.