Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Šiaulių „Aušros“ muziejaus renginio anonsas.
Jolita KirkilaitėŠaltinis: Etaplius.lt
Rugsėjo 27 d., trečiadienį, 17 val. Chaimo Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks Artūro Slapšio ir Alvydo Tamošiūno knygos „Žymieji vikingai“ (2017) pristatymas. Renginys nemokamas.
Susirinkusieji į renginį pirmiausiai bus pakviesti į trumpą ekskursiją po Chaimo Frenkelio viloje veikiančią parodą „Piliakalniai be pilių“, kurioje išvys originalius konservuotus piliakalnių archeologinius radinius, galės pasitikrinti savo žinias prie edukacinių stendų.
Po ekskursijos knygos „Žymieji vikingai“ autoriai pristatys vieną dieną viloje eksponuojamus Artūro Slapšio istorinės tematikos tapybos darbus, tarp kurių išskirtinio dydžio (2,10 x 1,50 m) paveikslas „Saulės mūšis“. Po to autoriai pasidalins įžvalgomis apie Saulės mūšį, Šiaulių įdomiąją istoriją. Susirinkusieji taip pat išgirs rekonstruotą Saulės mūšį išgyvenusio kalavijuočio laišką didžiajam magistrui.
Radviliškietis Alvydas Tamošiūnas – karinių oro pajėgų vyriausiasis puskarininkis ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto magistrantas. Vyras domisi įvairiomis karybos istorijos temomis, rašo straipsnius „Kariui“, „Kardui“, „Vorutai“, „Aviacijos pasauliui“, „Draugui“ ir kitiems žurnalams bei laikraščiams.
Artūras Slapšys – gimė Kaune, 1996 m. išvyko gyventi į JAV, kur pradėjo savo kūrybinę veiklą. 2010–2011 m. buvo Čikagos dailininkų sąjungos narys, nuo 2012 m. Lietuvos tautodailininkų sąjungos narys. Į Lietuvą menininkas grįžo 2011 m., o 2014 m. jam buvo suteiktas Lietuvos meno kūrėjo vardas. A. Slapšio kūryboje dominuoja simbolizmas, istorinių asmenybių portretai. Tad nenuostabu, kad aistra istorijai autorius suvedė bendram tikslui – knygos rašymui.
„Pirmieji baltų ryšiai su vikingais buvo užmegzti jau VI amžiuje. Baltai tada prekybinius ir net, spėjama, vedybinius ryšius palaikė su Gotlando, Pietų ir Vidurio Švedijos gyventojais. Šie ryšiai padėjo į mūsų kraštus atkeliauti skandinaviškiems ginklams ir įvairių daiktų puošybos elementams. Galima daryti prielaidą, kad vyko ir savotiškas karybos patirties perėmimas. Iki pat Saulės mūšyje 1236 m. pasiektos pergalės prieš kalavijuočius dauguma kuršių, žemaičių, lietuvių, žiemgalių karių buvo ginkluoti tipiškais vikingų ginklais“, – rašoma knygos „Žymieji vikingai“ aprašyme.