Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje – „Litvakų dailininkai Paryžiuje“

Šiauliai

Justė Cidilina

Šiaulių „Aušros“ muziejusŠaltinis: Etaplius.LT

289796

Nuo 2024 m. sausio 25 d. Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje eksponuojama paroda „Litvakų dailininkai Paryžiuje“. Praėjusiais metais ši paroda, kurios kuratorė – dr. Vilma Gradinskaitė, buvo eksponuojama Vilniuje, Vytauto Kasiulio dailės muziejuje. Čia pirmą kartą Baltijos šalyse taip išsamiai buvo pažvelgta į Lietuvos žydų dailininkų, emigravusių į Paryžių, kūrybą. Šiauliuose mažesne apimtimi pristatoma paroda pasakoja apie litvakų dailininkų migracijos bangas į Prancūziją, jų štetlišką pasaulėžiūrą, siekius, laimėjimus, Tėvynės ilgesį.

XX a. pradžioje Paryžiaus menininkų gretas papildė daug žydų, atvykusių ne tik iš Europos didmiesčių, bet ir iš Rusijos imperijos štetlų – miestelių, kuriuose didžiąją gyventojų dalį sudarė žydai. Liberaliame meno vertybių ir naujų tendencijų kupiname Paryžiuje jauni menininkai drąsiai žengė meno keliu, čia išgarsėjo ir suformavo unikalų modernaus meno reiškinį – École de Paris – Paryžiaus mokyklą ir prancūzų ekspresionizmo kryptį, kartais dar vadinamą prancūzų-žydų ekspresionizmu.

Dailininkai stebėjo ir įamžino juos supantį gyvenimą čia ir dabar: apylinkių peizažus ir miestų skverus, linksmybes kavinėse, turgaus šurmulį, karuselių ir cirko spindesį, kasdienes buitines detales, gėles ir kt. Prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, Paryžiaus mokyklai atstovavo apie 60 litvakų iš Rytų Europos ir daugiau nei 150 žydų dailininkų iš viso pasaulio.

Parodoje pristatomi menininkų Marko Antokolskio, Arbit Blato, Makso Bando, brolių Mišelio ir Viktoro Brenerių, Iljos Gincburgo, Mišelio Kikoino, Pinchaus Kremenio, Žako Lipšico, Manė-Kaco, Jokūbo Mesenbliumo, Lazario Segalo, Boriso Šaco Viljamo Zoracho kūriniai.

Chaimo Frenkelio viloje-muziejuje lankytojai išvys, ko gero, patį žinomiausią Viktoro Brenerio (1871–1924) kūrinį – JAV vieno cento nominalo monetą, skirtą A. Linkolno gimimo 100-osioms metinėms. Tai seniausiai naudojamas dizainas JAV monetų kalyklos istorijoje.

Parodoje eksponuojamas Mišelio Kikoino (1892–1968) tapybos darbas, padovanotas Mišeliui Breneriui (1885–1969). Jo sūnus Josefas Breneris šį paveikslą kartu su tėvo sukurtomis bronzinėmis skulptūromis padovanojo Šeduvos žydų istorijos muziejui „Dingęs štetlas“.

Vienas iš įdomesnių eksponatų parodoje – dailininko Boriso Šaco (1867–1932) dvipusis paveikslas. Tokie kūriniai parodose nėra dažni.

Parodoje eksponuojami kūriniai iš Lietuvos nacionalinio dailės, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejų, Šeduvos žydų istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ ir privačių meno institucijų: Lietuvos meno pažinimo centro „Tartle“, Tumo galerijos (Martynas Tinfavičius) bei privačių Egidijaus Žvirblio, Algirdo Petraičio (ARS VIA aukcionas) kolekcijų. Privačių kolekcininkų dėka paroda papildyta kūriniais, surastais ir atgabentais iš įvairių pasaulio šalių, kuriuose gyveno ir kūrė litvakai.

Vytauto Kasiulio dailės muziejaus parodų kuratorės, litvakų dailės tyrinėtojos dr. Vilmos Gradinskaitės sudarytas trikalbis katalogas „Litvakų dailininkai Paryžiuje / Les artistes litvaks à Paris / Litvak Artists in Paris“ Lietuvos muziejų asociacijos Metų muziejininkų apdovanojimuose buvo paskelbtas 2023-ųjų metų leidiniu. Pavasariop šiauliečiai bus pakviesti į susitikimą su parodos kuratore ir katalogo sudarytoja dr. Vilma Gradinskaite. Paroda veiks iki 2024 m. birželio 3 d.

Organizatorius – Šiaulių „Aušros“ muziejus, partneris – Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.

Informaciją teikia Šiaulių „Aušros“ muziejaus Dailės skyriaus vedėja Jūratė Kaučikaitė tel. (8 41) 43 96 75.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt