Ceremonijoje Kuršių nerijai suteiktas Europos kino kultūros lobio statusas

Neringa

Stop kadras

EtapliusŠaltinis: Etaplius.LT

Penktadienio vakarą Nidoje buvo atidengta speciali lentelė, pažyminti Kuršių nerijos tapimą Europos kino kultūros lobiu. Šis įvertinimas pabrėžia ne tik unikalų vietos peizažą ir kultūrinį paveldą, bet ir simbolizuoja šalies kino matomumą Europoje.

Šių metų pavasarį Europos kino akademija paskelbė, kad į Europos kino kultūros lobių sąrašą buvo įtraukta ir Kuršių nerija. Lietuvai prisijungus prie šio prestižinio sąrašo kartu su Bulgarija, Malta ir Slovėnija, jis dabar apima 60 vietų visoje Europoje, svarbių kino kultūrai dėl savo indėlio į kino istoriją arba išskirtinio kultūrinio ir gamtinio paveldo.

„Lietuvos įtraukimas į Europos kino kultūros lobių sąrašą yra svarbus ženklas, kad mūsų kinas yra matomas ir vertinamas, o jo istorija – neatsiejama Europos kino kultūros dalis. Šis įvertinimas yra ypač simboliškas ir Lietuvos kino centrui, nes sutampa su mūsų pastangomis stiprinti kino kultūros prieinamumą regione – šiuo metu kitame pajūrio kurorte, Palangoje, statoma Regioninė filmoteka „Naglis“. Jau po metų ji taps moderniu kino kultūros židiniu Vakarų Lietuvoje, kur lankytojai galės atrasti autorinį kiną, pamatyti restauruotus kino klasikos filmus bei dalyvauti festivalių programose“, – sakė Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius.

Kuršių nerija, garsėjanti unikalia gamtos ir žmogaus dermės harmonija, jau dešimtmečius įkvepia Lietuvos kino kūrėjus. Čia buvo nufilmuoti tokie kino klasikos filmai kaip „Jausmai“ (rež. Almantas Grikevičius ir Algirdas Dausa, 1968), Algimanto Puipos „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983) ir „Elzė iš Gilijos“ (2000), „Ir jis pasakė jums sudie“ (Andrius Šiuša, 1993).

Kino klasikos gretose ypatingą vietą užima ir filmas „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971), simbolizuojantis jaunystės laisvės paieškas. Ceremonijos proga šis filmas buvo pristatytas Nidoje jau 17-ąjį kartą vykstančio kino festivalio „Baltijos banga“ programoje, primindamas žymiąją frazę „Benai, plaukiam į Nidą!“, kuri tapo žinoma ne tik kino mylėtojams.

Šiandien Kuršių nerijos peizažai ir kultūrinis kontekstas dažniau pasitelkiami dokumentiniame kine – pavyzdžiui, tokiuose filmuose kaip Rugilės Barzdžiukaitės „Rūgštus miškas“ (2018), Andriaus Lekavičiaus „Nupučiama siena“ (2018) ar Vytauto Puidoko „Pasienio paukščiai“ (2021) – taip išlaikant ryšį su vietos kino tradicija ir tęsiant jos istoriją naujo laikmečio kontekste.

Nidoje surengtoje ceremonijoje dalyvavo Europos kino akademijos generalinis direktorius Matthijs Wouter Knol ir akademijos nariai Lietuvoje, kultūros viceministrė Edita Klaunauskaitė, Neringos savivaldybės meras Darius Jasaitis, Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė, Lietuvos kinematografininkų sąjungos atstovai ir kino bendruomenė.

„Švęsdami Europos kino kultūros lobius, pagerbiame didžiulę Europos kino įvairovę ir džiaugiamės galėdami žemėlapyje pažymėti pirmąją tokią vietą Lietuvoje. Europos kino akademija sveikina Kuršių neriją, įtrauktą į Europos kino kultūros lobyną, ir dėkoja Lietuvos partneriams už šio proceso įgyvendinimą“, – ceremonijoje susirinkusius sveikino Matthijs Wouter Knol.

Tarp kitų Europos kino kultūros lobių sąraše esančių vietų – visame pasaulyje žinomi objektai: Romos Trevi fontanas, įamžintas filmuose „Atostogos Romoje“ (1953) ir „Saldus gyvenimas“ (1960), Faro saloje Baltijos jūroje esantis muziejus, skirtas Ingmaro Bergmano kūrybai, Londono Noting Hilo knygynas, išgarsėjęs 1999 m. romantinėje komedijoje tuo pačiu pavadinimu, ir kiti.

Ceremoniją, vykusią Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, organizavo Lietuvos kino centras, Europos kino akademija ir Neringos savivaldybė. Iniciatyvos partneriai – Kino kultūros asociacija.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt