Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Reporteris ElenaŠaltinis: Etaplius.lt
Tikslinant administracines seniūnijų ribas, nutiko taip, kad šių metų vasarą Tverečiaus seniūnijoje buvęs ir iš vietos nė per centimetrą nepajudėjęs Čelniukų akmuo atsidūrė Mielagėnų seniūnijoje. Mielagėnų seniūnija ne tik apžiūrėjo naujai „atsiritusį“ kultūros paminklą, bet rudenį Ažubalio miške ėmėsi darbų: sutvarkė aplinką prie mitologinio Čelniukų akmens.
Šį paveldo objektą mielai sutiko papuošti Mielagėnų seniūnijoje, Kikižeryje, gyvenantis ir kuriantis tautodailininkas Mindaugas Milinavičius. Jis išdrožė ir padovanojo seniūnijai stilizuotą nuorodą.
Garbaus amžiaus kūrėjas suspėja visur. Jis dainuoja ir groja „Dainorių“ kolektyve, drožia skulptūras iš medžio, suruošė ir eksponavo savo kūrinių parodas daugelyje rajono kultūros centrų, o visai neseniai jo karikatūros drauge su kitų autorių darbais puikavosiparodoje Visagine, dabar eksponuojamos Utenoje. Iš ten keliaus į Kelmę, Palangą, yra vilčių, kad pasieks net Briuselį. Mindaugo Milinavičiaus talentu gėrėjosi ir Ignalinos Rudens mugės dalyviai: menininkas noriai prisijungė prie būrio tapytojų, dovanojusių Ignalinai rudens spalvas.
Už puikų darbą ir visuomeniškumą Mindaugui Milinavičiui dėkojo Mielagėnų seniūnas Adas Trakymas. Menininko darbas turėtų patikti ir susiruošusiems prie Čelniukų akmens.
Čelniukų mitologinis akmuo (dar vadinamas Velnio pėda) yra kultūros paminklas. Akmuo 0,7 m aukščio, 0,75–1,35 m pločio ir 1,75 m ilgio. Jo viršuje – 10 x 26–28cm dydžio ir 3cm gylio įduba, vadinama velnio pėda. Manoma, kad Čelniukų akmuo minimas Kukutėliųkaimo ir Erzvėto dvaro 1622 m. dovanojimo Tverečiaus vienuolynui dokumente.
Apie akmenį gausu pasakojimų. Pasak vieno iš jų, medyje sėdėjęs velnias, trenkus Perkūnui, šoko žemyn, pataikė ant akmens ir, įspaudęs jame pėdą, prapuolė skradžiai žemę. Tikėta, kad akmens gabalėliai turi gydomųjų savybių. Akmens ir jo aplinkos žvalgomuosius tyrimus 1975 m. atliko Istorijos instituto, 1976 m. – Mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologai.
akmuo-3-55501.jpg