Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Sauliaus Jankausko nuotr.
VŠDT informacijaŠaltinis: Etaplius.LT
Pjesės „Biografija: vaidinimas“, „Andora“, „Santa Kruz“ ir kitos yra statytos įvairiuose Lietuvos teatruose. Pjesė „Bydermanas ir padegėjai“ profesionaliame Lietuvos teatre statyta tik kartą. 1986 m. Panevėžio dramos teatre ją režisavo Julius Dautartas.
Spektaklio Šiauliuose kūrėjai neabejoja, kad ši 1958 m. M. Frišo parašyta pjesė į Šiaulių teatro sceną grįžta tinkamiausiu metu – joje keliamos individualumo, laisvės, atsakomybės, asmeninės gerovės ir visuomeninių interesų susikirtimo idėjos, kurios šiandien skamba ne tik aktualiai, bet ir įspėjančiai. Pagrindinio pjesės veikėjo Bydermano pavardė yra žaismingas vokiško žodžio „bieder“ (reiškiančio „vertingas“, „sąžiningas“) ir „mann“ („žmogus“) junginys. Bendrąja prasme Bydermanas apibendrina patiklaus, lengvai manipuliuojamo eilinio žmogaus mąstysenos tipą, kai paviršutiniškų vertybių deklaravimas, prisirišimas prie patogaus gyvenimo nustelbia racionalų protą.
Pjesės siužetas paprastas ir iš pirmo žvilgsnio netgi itin žaismingas: jau kurį laiką miestą siaubia padegėjai. Apsimetę prekeiviais, jie patenka į namus, įsikuria palėpėje ir netrukus juos padega. Tokia nevaldoma situacija mieste ypač siutina turtingą verslininką poną Bydermaną. Jis niršta dėl tokio žmonių lengvabūdiškumo ir pareiškia, kad sugautus padegėjus „reikia iškart pakarti“.
Kaip tik tą akimirką tarnaitė praneša, kad atvykęs prekeivis nekantrauja pasimatyti su ponu Bydermanu. Benamiu imtynininku prisistatęs nepažįstamasis, gražbyliaudamas ir apeliuodamas į verslininko žmogiškumą, įtikina Bydermaną bent vienai nakčiai priglausti atvykėlį... Nuo to momento veiksmas įsisuka nevaldomai didėjančiu greičiu.
Nors pati pjesė priskiriama absurdo pjesių kategorijai, o spektaklio žanras įvardytas kaip komedija, tačiau nereikėtų pamiršti, kad M. Frišas visų pirma yra vienas žymiausių šveicarų intelektualiosios pokario bangos rašytojų ir dramaturgų, kuriam visų pirma rūpėjo filosofiniai, socialiniai, egzistenciniai žmogiškosios prigimties aspektai.
Spektaklio epicentre – Bydermanas, tikras europietis, pasiturintis, mandagus, tolerantiškas ir kartu neigiantis realias politines, ekonomines grėsmes. Bydermanas tiki, jog demokratija ar kapitalizmas yra ne valdymo sistemos, o natūrali, „sveika“ visuomenės būsena. Jis visomis išgalėmis stengiasi save įtikinti, o tiksliau, meluoti pats sau, jog civilizuotoje šalyje taika yra amžina, o smurtas – neįmanomas.
Pasak režisieriaus G. Aleksos, šis spektaklis nebūtų gimęs be dabartinio politinio konteksto: „Tai spektaklis apie žmogų, kuris nesutinka priimti realybės ir nenori nieko girdėti apie jo gyvybei kylančią grėsmę. Spektaklį galima „perskaityti“ kaip juokingą satyrą apie turtingą žmogų, tačiau kūrybiniame procese mūsų kūrybinė komanda atsispyrė nuo trijų pagrindinių aspektų. Visų pirma, tai spektaklis apie pavojų, kuris yra čia pat, netoli mūsų. Visų antra, tai socialinis komentaras apie mūsų įgytus įgūdžius lipti karjeros laiptais ir jų beprasmiškumą situacijose, kurios reikalauja žmogiško savisaugos instinkto. Ir trečia, tai spektaklis, žvelgiantis į seną filosofinį konfliktą tarp laisvės ir saugumo.“
Būsimame spektaklyje pinasi šiuolaikinio cirko, akrobatikos, fizinės komedijos, absurdo ir magiškų triukų elementai. Spektaklyje netrūks gyvai atliekamų muzikinių numerių, slapstick elementų, improvizacijų.
Be VŠDT aktorių Arnoldo Jalianiausko, Linos Bocytės, Aistės Šeštokaitės, Rusnės Navickaitės ir Mindaugo Jurevičiaus, spektaklyje vaidmenis kuria Valstybinio jaunimo teatro aktorius Karolis Kasperavičius ir cirko akrobatas Džiugas Kunsmanas.