Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Pixabay.com nuotr.
Etaplius.LTŠaltinis: Etaplius
Nemylimas vaikas
Ilja Abbattista, gimusi olandės motinos ir brito tėvo šeimoje, gyveno tarp Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų. Jos tėvai buvo išsiskyrę ir beveik nesirūpino savo dukra. Būdama 13 metų mergaitė pateko pas globėjus. Ji užaugo jausdamasi nemylima ir vieniša. Ilja globos namuose gyveno iki 17 metų, tuomet jai buvo suteiktas socialinis butas.
Tačiau savarankiško gyvenimo įgūdžių neturinčiai jaunai merginai sunkiai užteko pinigų net maistui ir sąskaitoms už komunalines paslaugas apmokėti, ji ėmė grimzti į skolas. Beviltiškai ieškant išeities, viena draugė supažindino Ilją su vyrais, kurie teigė, kad gali gauti jai vizą Europos valstybėje, kur atsivers neregėtos galimybės, tačiau mainais mergina turės sudaryti fiktyvią santuoką. Septyniolikmetė nusprendė pasinaudoti galimybe.
Vyriškiai paėmė paauglės pasą ir kitus dokumentus, ji naiviai jais pasitikėjo. Tik kiek vėliau Ilja išsiaiškino, kad šie vyrai buvo prekeiviai žmonėmis, žinomi dėl moterų išnaudojimo. Apie tai mergina papasakojo vienam savo draugui. Čia ir prasidėjo košmaras.
Šiurpi realybė
„Kai tie vyrai sužinojo, kad kalbėjau apie juos, jie tvirtino, jog dabar esu jiems skolinga“, – prisimena ji. „Norėdama grąžinti skolą, turiu leisti, kad jie nukirstų vieną mano pirštą, nužudytų vieną iš mano šeimos narių, arba galėčiau „padirbėti“ jiems savaitę“.
Išsigandusi jauna mergina sutiko su paskutiniu variantu. Tačiau darbas truko ne vieną savaitę. Tai truko dvejus su puse pragariškų sekso vergovės metų, per kuriuos Ilja buvo pardavinėjama vyrams Vokietijoje, Belgijoje ir Nyderlanduose.
Prekeiviai žmonėmis neleido jai gyventi nuomojamame būste. Ji privalėjo leisti dienas niūrioje aplinkoje su kitomis jos „grupės“ moterimis. Visus Iljos uždirbtus pinigus savadautojai iškart paimdavo. Psichiškai ir fiziškai išsekusi paauglė retkarčiais užmigdavo „dirbdama“ ir už bausmę buvo žiauriai mušama.
Pabėgti nėra lengva
Nuo tada, kai 1993-iųjų spalį jai pavyko pabėgti iš siaubingos vergovės, Ilja, kaip ir daugelis kitų prekybos žmonėmis aukų, turėjo atsakinėti į itin skaudinantį klausimą: „Kodėl tu tiesiog neišėjai iš ten?“.
Tai buvo viena priežasčių, kodėl ji nusprendė niekam neatvirauti apie savo praeitį. Visuomenei sunku suprasti, kokias priemones naudoja patyrę nusikaltėliai.
Manipuliavimas, finansų kontrolė, grasinimai šeimai ir brutali jėga – tai jų naudojama taktika.
„Prekeiviai žmonėmis iš pradžių yra žavūs, bet vėliau tas žavesys tampa manipuliacija. Mane privertė patikėti, kad jei pabėgsiu, jie mane vis tiek suras“, – aiškina Ilja. „Jie turėjo mano pasą ir aš jaučiau, kad visas mano gyvenimas yra jų rankose. Šie žmonės gana lengvai išvengia policijos, deja, jie yra nepaprastai gudrūs ir turi ryšių.“
Bausmės moterims – kankinimai ir grupiniai išžaginimai
Per visą laiką, kai buvo sekso vergijoje, Ilja dažnai matydavo dalykų, kurių niekada negalės pamiršti. Jos akivaizdoje prekeiviai žmonėmis prievartavo ir žiauriai mušdavo bei kankindavo moteris, ypač jei jos bandydavo pabėgti. Dėl to mergina buvo taip įbauginta, kad net nedrįso pagalvoti apie bandymą pabėgti.
„Vienu metu prieškambaryje nusidriekė vyrų eilė“, – prisimena ji. „Jie laukė, kol galės išprievartauti moterį, kuriai buvo užrištos akys ir ji buvo antrankiais prirakinta prie lovos. Durys buvo plačiai atidarytos, kad kitos merginos viską matytų“, – siaubingą patirtį preisimena Ilja.
Po kelių dienų prie savadautojų durų prisistatė policija. Ilja mano, kad grupinio išžaginimo auka tapusi moteris kažkokiu būdu pranešė apie tai teisėsaugai. Ilja buvo nuvežta į komisariatą apklausai, pajuto palengvėjimą ir tikėjosi, kad galės papasakoti, kas atsitiko, bus pagaliau išlaisvinta iš vergovės.
Tačiau jai einant policijos komisariato koridoriumi, pro stiklinį langą apklausos kambaryje ji pamatė, kad vienas iš prekeivių žmonėmis ją stebi. Jis nužvelgė ją tokiu žvilgsniu, kad Ilja sustingo ir negalėjo pareigūnams pasakyti tiesos apie grupinį išžaginimą, kurio liudininkė buvo.
„Žinojau, kad būsiu nubausta taip pat, kaip ji“, – prisipažįsta moteris. Ilja prisimena dar vieną įvykį, kai viena jos „kolegių“ paslaptingai mirė po to, kai bandė pabėgti. Ji įtaria, kad moterį nužudė įsiutę savadautojai, tačiau negavus jokių konkrečių įrodymų, policijos tyrimas šioje byloje žlugo.
Kelias į laisvę
Pati Ilja galiausiai į laisvę ištrūko lietingą dieną Belgijoje 1993 m. spalio mėnesį.
„Sužinojau, kad vietinė poliklinika turi užpakalines duris, pro kurias retai kas vaikšto. Taigi apsimečiau, kad man reikalinga skubi medicininė pagalba. Prekeiviai žmonėmis nenoriai nuvedė mane pas gydytojus. Jie galėjo to ir nedaryti, bet matyt nusprendė, kad nešu jiems neblogą pelną, todėl dar negaliu mirti“, – pasakoja moteris.
Įžengusi į pastato vidų, Ilja suprato – dabar arba niekada. Nieko nelaukdama ji spruko pro galines gydytojo kabineto duris į laisvę.
„Vidiniame kieme vyko statybos darbai. Tyliai slėpiausi po pastoliais valandų valandas, kol atvyko draugas, kuris padėjo man iš ten pabėgti“, – prisimena ji. „Įsėdau tiesiai į jo automobilį ir jis leido man kelias savaites pabūti savo namuose. Tada galiausiai buvau nuvežta į uostą, iš kurio keltu nukeliavau į Jungtinę Karalystę.“
Ilja pažadėjo žmogui, kuris padėjo jai pabėgti, kad ji niekada neatskleis jo tapatybės. Šio pažado ji laikosi visus trisdešimt metų.
Naujo gyvenimo pradžia
Atvykusi į Jungtinę Karalystę, Ilja pažadėjo patirtą košmarą laikyti paslaptyje. Ji įkūrė grožio saloną ir sukūrė šeimą Oksfordšyre, pietvakarių Anglijoje. „Nenorėjau, kad tai mane ribotų, ir nerimavau, ką apie mane pagalvos kiti žmonės. Tačiau nors dabar esu saugi, ilgus dešimtmečius praleidau drebėdama iš baimės, kad prekeiviai žmonėmis gali mane rasti.“
Nepaisant didžiulės traumos, moteris vėliau įkūrė net keletą sėkmingų verslų: atidarė restoranus, kulinarijos mokyklas, pakavimo ir interjero dizaino įmones. Tačiau ji vis dar retai kam nors – ypač vyrams – pasakoja apie savo traumuojančią gyvenimo pradžią.
Pagaliau laimingai ištekėjusi, pagimdžiusi du vaikus, dabar 50-metė moteris su džiaugsmu laukia savo pirmojo anūko.
Nori apsaugoti kitas moteris
Šiandien, praėjus 30 metų nuo pabėgimo, Ilja jaučiasi pakankamai stipri, kad galėtų papasakoti savo istoriją. Ji apibūdina save kaip vaiką be meilės, paauglę be tikslo ir kontrolės. Jei būtų turėjusi saugią vaikystę, ji galėjo išvengti šios tragiškos patirties.
„Tai ne apie mane, aš kalbu už visus tuos žmones, kurie neturi balso. Tai apima daugybę moterų, su kuriomis dirbau tada, kurios niekada nepabėgo ir kurių šiandien jau nebėra. Jei kalbėdama galiu užkirsti kelią bent vienam tokiam atvejui, man to pakanka. Tai man nutiko prieš 30 metų, bet aš netikiu, kad kas nors iš tikrųjų pasikeitė. Reikia padaryti daugiau, kad apsaugotume kitus nuo šiuolaikinės vergijos ir prekybos žmonėmis.“
Dabar Ilja tikisi sukurti tinklą, kuriame buvusios sekso vergijos aukos galėtų rasti darbo vietą. Ji taip pat svajoja pakeisti vaikų globos sistemą, kad ypač be tėvų likę paaugliai išmoktų būtinų gyvenimo įgūdžių ir nepapultų į tokią situaciją kaip ji, kuomet turėjo viena pradėti savarankišką gyvenimą.
„Nežinojau, kad galiu būti mylima. Mano tėvai manęs atsisakė, iš manęs tyčiojosi. Maniau, kad su manimi kažkas negerai, kad aš dėl visko kalta“, – atvirauja moteris.
„Vaikai tiesiog nori būti mylimi, palaikomi, apkabinti. Jiems reikia saugumo. Žavingas prekeivis žmonėmis gali parodyti pirmąjį paramos ir palaikymo ženklą. To niekada nepajutusi paauglė mergaitė lengvai užkibs ant šio kabliuko. Mes, suaugusieji esame atsakingi už savo vaikus ir turime padaryti viską, kad tokios istorijos nepasikartotų“, – įsitikinusi Ilja.
Parengta pagal Metro.co.uk