Buvusi globėja: išbandymai žmogų padaro stipresniu

Šiauliai

Donata Grakauskaitė–ŠličienėŠaltinis: Etaplius.lt

238949

Kiekvieną pirmąjį liepos savaitgalį Lietuvoje minima Globėjų diena. Jai paminėti visoje šalyje vyksta įvairūs globėjų savaitės renginiai. Renginių metu visuomenei pasakojama apie globą, jos svarbą, padėkojama globėjams už globojamus ar užaugintus vaikus. Minint globėjų dieną norisi ne tik padėkoti globėjams, bet kartu ir padrąsinti visus žmones pagalvoti apie tai. Buvusi globėja, atvėrė savo širdį ir pasidalino patirtais džiaugsmais ir rūpesčiais globodama vaiką, padrąsindama kitus nebi-joti klausyti savo širdies.

Atviram pokalbiui susitikome prie upės. Visą dieną pliaupęs lietus nurimsta, leidžia prisėsti lauke. Abi žvelgiame į ramiai plaukiančią upę. Lietaus lašai tupintys ant medžių lapų klauso mūsų pokalbio. Prie upės daug kartų sėdėta. Šiandien čia susitinkam paskutinį kartą. Atsisveikinti. Jauna moteris, kadais buvusi maža mergaite, labai anksti tapo globėja. Šiandien ji draugė, šeimos narė ir žmogus su didele širdimi. Jos globotas vaikas, jau pilnametis. Globos centro darbuotojai linki šiems žmonėms geriausios kloties. Artėjant globėjo dienai, norisi pasikalbėti apie globėjus. Priešais save matau žydinčią moterį. Kur šios jaunos, sėkmingos moters paslaptis? Jaunos sėkmingos moters paslaptis optimizmas visur ir visada (nuoširdžiai juokiasi). Skamba linksmai ir atrodo taip paprasta. Bendravome nemažai laiko, žinau, kad tai buvo sunkus kasdieninis darbas.

Manau, kad išbandymai žmogų padaro stipresniu...Kuo daugiau patiri gyvenime, tuo labiau įvertini mažus dalykus ir tampi didesniu optimistu. Jei nutinka nesėkmė, pvz. sudužo vaza, kurią labai branginai, pagalvoji, o gal man jau reikėjo įsigyti naują, gal viskas tik į gerą? Kokias svajones turi jaunos moterys? Ar esi pastebėjus, kad tavo ir tavo bendraamžių svajonės skiriasi? Mano ir mano bendraamžių svajonės skiriasi (ilga pauzė).

Daugelis aukštąjį išsilavinimą įgijo anksčiau, iš kart po mokyklos baigimo. Aš šią svajonę galiu įgyvendinti tik šiemet. Anksčiau nebuvo kada galvoti apie save... Upe plaukia antis su jaunikliais. Ilgai įsižiūrime į juos. Globėja tęsia pasakojimą. Daugelis mano bendraamžių turi vaikus, kuriems iki septynių metų amžiaus. Kiek daug jie tikisi iš savo vaikų! Klijuoja jiems etiketes žmonių, kurie yra daug pasiekę. Pati turiu panašaus amžiaus vaikų ir neklijuoju jokių etikečių!

Pamoka numeris vienas - visiškai nesvarbu kokie bus mokslų rezultatai, ar kokią specialybę pasirinks tavo vaikas svarbiausia, kad Jis bus "Laimingas, geras žmogus". Toks turėtų būti kiekvienų tėvų ir globėjų tikslas. Tu būdama dar nepilnamete ėmeisi globėjos pareigų. Juk ir pačiai išgyventi buvo nelengva, todėl buvo galima pasielgti kitaip – ieškoti būdų kaip išgyventi pačiai, kaip įgyvendinti savo svajones, o ne jas atidėti tolimam nežinomam laikui. Pasielgti kitaip nebuvo galima! Nuo pačios pirmos dienos kai šeimoje atsirado mažas bejėgis kūdikėlis, gimė ir ypatingas jausmas. Likimas susiklostė taip, kad buvau vienintelis žmogus jam galintis padėti išgyventi šiame pasaulyje. Neįsivaizduoju koks bejausmis žmogus turėtum būti, kad pasielgtum kitaip. Meilė augo nepastebimai, ji vis didėjo ir didėjo, patyrėme kartu labai daug...

Verkėme kartu, bėgome iš namų kartu, gynėmės kartu, išgyvenome nepriteklių kartu, juokėmės kartu, net į pasimatymus su mano būsimu vyru ėjome kartu. Man tai buvo taip natūralu, kad kitų minčių ir nebuvo. Tada dar būsimas mano vyras, taip pat kitaip nesuprato šios situacijos. Tai mes abu, dar nepilnamečiai tapome globėjais, antraisiais mama ir tėčiu. Per mūsų pažinties metus, pamačiau tikrai besąlygišką meilę savo šeimai.

Ar tai yra tik meilė šeimai, ar vis dėl to meilė tave lydi kas dieną? Manau, kad meilė lydi mane kasdien. Žinoma, prireikė labai daug metų, kad atleisčiau tėvams už visus šiuos išbandymus, bet šiandien drąsiai galiu sakyti ,,Valio! Aš esu laisva“. Jiems jau senai atleidau. Manau, kad meilė gali nugalėti viską! Anksti tapusi globėja ar nepabūgai turėti savo šeimą, vaikus? Ar ankstyvoji patirtis tai kaip nors įtakojo? Savo šeimą susikurti neskubėjau...Kai susipažinau su savo vyru, buvau labai jauna. Mano bendraamžės tuo metu ieškojo "populiarių vaikinų".

Mano svarbiausi punktai buvo, kad nepiktnaudžiautų alkoholiu ir nesmurtautų. Šeimos kurti neskubėjau atrodė turiu turėti tvirtą pagrindą po kojomis. Nemeluosiu, iki paskutinės dienos kol pastojau abejojau ar aš jau pasiruošusi tapti mama, žiūrėjau į tai labai atsakingai. Tavo istorija tokia sunki, tiek būta duobių, kaip pakilai iš jų? Kaip išvengei nusivylimo? Taip, duobių buvo labai daug. Buvo dalykų apie kuriuos nebenorėjau pasakoti niekam... Aplinkiniai mane guodė: ,,kokia tu nelaiminga“, ,,atsisakyk globos, tu neprivalai to daryti“, ,,pagailėk savęs“...Galvodavau, ar Jūs suprantate, kad man nereikia, kad Jūs mane smerktumėte? Man reikėjo tiesiog, kad išklausytumėte, tik tiek.... be to ir pati nuolat galvojau, ieškojau išeičių, pagalbos. Kiekviena nauja diena, buvo naujas žingsnis pirmyn, kuris atversdavo baltą lapą. Kasdieną kartojau sau, kad nuo šiandien bus kitaip, mes tai jau perėjome... Juodžiausiomis akimirkomis mane guodė mano pačios tvirtybė ir žinojimas, kad padariau viską ką galėjau! Žinojimas, kad nesėdėjau sudėjusi rankų. Kokia pagalba tau gyvenime buvo efektyvi ir veiksminga? Ir ko pritrūko? Pagalbą man suteikė psichologė, bei globos koordinatorė. Joms galėjau papasakoti viską! Visi kiti žmonės, buvo mano artimieji, kurie norėjo mane apsaugoti nuo skausmo, ašarų, išgyvenimų.

Aš juos suprantu ir esu dėkinga, tačiau jie taip ir nesuprato, kad aš esu kambaryje iš kurio išeiti viena negaliu, nes mano širdis išgyventų pačią didžiausią netektį - aš netekčiau vaiko! O kartu ir savęs... Kaip galima padėti globėjai ir vaikui, nes kartais matant, kad reikia pagalbos, labai nedrąsu siūlytis ir lįsti, o ir gal dažnas nežino kaip padėti. Gal turi patarimų? Manau svarbiausia išklausyti globėją. Iš pasakojimo supranti ar žmogus nori būti tiesiog išklausytas, ar reikia tiesiog palaikymo, ar Jis nori konkrečių patarimų, išvadų, kaip elgtis toliau. Niekada neskubėti piršti savo nuomonės, neišsiaiškinus, ko vis dėl to reikia globėjui. Lietuvoje maži vaikai sulaukia globėjų, paaugliai labai retai? Kaip manai kodėl? Ir ką iš savo patirties gali patarti?

Mano patarimas nebijoti padėti. Jai jau nusprendėte, kad galite tapti globėju, vadinasi jaučiate, kad turite ypatingą misiją padėti žmogui. Manau nuo to neturėtų priklausyti vaiko amžius. Patikėkite manimi, vaikas, kuris kentė nepriteklių neturėjo naujų batų, mobilaus telefono viską įvertins daug labiau, nei vaikas, kuris turi globėjus nuo vienerių ir gauna viską, jis tiesiog nesupras ką tai reiškia... Sakoma kad laimingi žmonės yra tie, kurie moka dėkoti. Ar tu sutinki su šiuo posakiu ir esi kam nors dėkinga? Tikrai taip. Aš esu dėkinga likimui už išbandymus, kuriuos patyrusi dariausi vis stipresnė ir stipresnė...Jaučiuosi stipri eidama gyvenimo keliu!

Gera, buvo pažinti tave, labai liūdna atsisveikinti. Ačiū už šį šiltą pokalbį! Jei mano gyvenimo įstorija kažkam bus įkvėpimas tapti globėju, būsiu labai laiminga.

Foto galerija:

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt