Buvęs Kolumbijos prezidentas A. Uribe pripažintas kaltu dėl poveikio liudytojams

Pasaulis

Alvaro Uribe / Youtube stop kadras

EtapliusŠaltinis: BNS.LT

376149

Kolumbijos teismas pirmadienį pripažino buvusį šalies prezidentą Alvaro Uribe kaltu dėl poveikio liudytojams.

Tai pirmas kartas, kai buvęs Pietų Amerikos šalies prezidentas nuteistas už nusikaltimą.

73-ejų A. Uribe, prezidento pareigas ėjęs 2002–2010 metais, buvo pripažintas kaltu dėl to, kad paprašė dešiniojo sparno sukarintos organizacijos meluoti apie jų galimus ryšius su juo.

Teisėjai pirmadienį pradėjus skaityti nuosprendį, A. Uribe, kuris dalyvavo teismo posėdyje vaizdo ryšiu, sėdėjo ir kratė galvą.

Vis dar įtakingas buvęs prezidentas bausmę turėtų išgirsti penktadienį. Jam gali grėsti net iki 12 metų laisvės atėmimo bausmė.

Šis sprendimas sulaukė greito JAV valstybės sekretoriaus Marco Rubio pasmerkimo. M. Rubio pasmerkė „radikalių teisėjų vykdomą Kolumbijos teismų sistemos panaudojimą kaip ginklą“.

Konservatorius A. Uribe buvo artimas Jungtinių Valstijų sąjungininkas ir išlaiko artimus ryšius su Amerikos dešiniaisiais.

Jo populiarumas šalyje sumažėjo, paaiškėjus, kad jo kadencijos metu buvo pažeidinėjamos žmogaus teisės.

Dar prieš nutartį ir karštą M. Rubio kritiką Kolumbijos advokatų gildija paprašė didesnės apsaugos teisėjai Sandrai Herediai (Sandrai Heredijai), nagrinėjančiai šią bylą.

Kolumbijos kairiųjų pažiūrų prezidentas Gustavo Petro atrėmė M. Rubio kritiką ir tvirtino, kad teismų sistema yra nepriklausoma.

„Priešingi teiginiai buvo įžeidimas, kurio negalima toleruoti“, – sakė jis.

Nešvarus karas

XX amžiaus 9-e dešimtmetyje Kolumbijoje atsirado sukarintos organizacijos, kovojusios su marksistinėmis partizanų grupuotėmis, sukilusiomis prieš valstybę.

Pagrindinis daugelio šių ginkluotų grupuočių, atsiradusių per konfliktą, pajamų šaltinis buvo kokainas – taip prasidėjo mirtina konkurencija dėl išteklių ir prekybos maršrutų, kuri tęsiasi iki šiol.

A. Uribe vadovavo negailestingai karinei kampanijai prieš narkotikų kartelius ir Kolumbijos revoliucinių ginkluotųjų pajėgų (FARC) partizanų grupuotę, kuri 2016 metais pasirašė taikos sutartį su jo įpėdiniu Juanu Manueliu Santosu. A. Uribei tai labai nepatiko.

Po to, kai kairiojo sparno senatorius Ivanas Cepeda apkaltino jį ryšiais su žmogaus teisių pažeidimus padariusiomis sukarintomis grupuotėmis, A. Uribe, pranešama, susisiekė su įkalintais buvusiais kovotojais, norėdamas susitarti, kad jie meluotų jo naudai.

Teisėja pirmadienį pripažino jį kaltu pagal du kaltinimus: poveikį liudytojams ir „procedūrinį sukčiavimą“.

Populiarus politikas

A. Uribe tebėra labai populiarus dėl savo griežto kurso kovojant su FARC ir vis dar yra įtakingas dešiniojo sparno politikas.

Naujausi viešosios nuomonės tyrimai parodė, kad jis yra labiausiai mėgstamas šios Pietų Amerikos šalies politikas.

2019 metais, kai jam buvo pareikšti kaltinimai šioje byloje, tūkstančiai žmonių protestavo Bogotoje ir Medeljine. Pirmadienį mažesnė jo šalininkų grupė būriavosi prie teismo pastato. Demonstrantai dėvėjo kaukes su buvusio prezidento atvaizdu ir skandavo: „Uribe nekaltas!“

Demonstrantai susirėmė su kritikų grupe.

Tyrimas prieš A. Uribę pradėtas 2018 metais ir buvo kupinas įvairių posūkių, keliems generaliniams prokurorams siekiant uždaryti bylą.

Jis įgavo naują pagreitį, kai generaline prokurore buvo paskirta Luz Camargo, kurią pasirinko pats G. Petro – buvęs partizanas ir A. Uribe politinis varžovas.

Teismo procese, kuris prasidėjo 2024-ųjų gegužę, iškviesta daugiau nei 90 liudytojų.

Prokurorai teismo metu pateikė įrodymus, kad bent vienas buvęs revoliucinių ginkluotųjų pajėgų kovotojas teigė, jog A. Uribe susisiekė su juo, norėdamas, kad jis pakeistų savo parodymus.

„Kerštas“

Buvęs prezidentas taip pat yra tiriamas dėl kitų kaltinimų.

Jis davė parodymus prokurorams preliminariame tyrime dėl 1997 metais revoliucinių ginkluotųjų pajėgų vykdyto ūkininkų žudynių, jam einant Antiokijos departamento gubernatoriaus pareigas.

Skundas prieš jį taip pat buvo pateiktas Argentinoje, kur visuotinė jurisdikcija leidžia persekioti už bet kurioje pasaulio vietoje padarytus nusikaltimus.

Šis skundas susijęs su A. Uribe įtariamu dalyvavimu daugiau nei 6 tūkst. civilių gyventojų egzekucijose ir priverstiniuose dingimuose, kuriuos vykdė kariuomenė, jam būnant prezidentu.

A. Uribe tvirtina, kad jo teismas yra „politinis kerštas“.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt