Buvęs karo instruktorius dėl Ukrainos optimizmu netrykšta – padėtį gelbėtų tik įvesti NATO kariai

Pasaulis

NATO pratybos. / NATO

EtapliusŠaltinis: ALFA.LT

361184

Jau ketvirtus metus besitęsiant karui Ukrainoje, visos iki šiol buvusios prognozės dėl karo pabaigos žlugo. Rusija toliau naikina ukrainiečius, o taikos ją žadėjęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas taip pat neatnešė. Ko tikėtis toliau?

„Alfa taško“ laidoje dalyvavęs buvęs karo instruktorius Andrejus Šildiajevas, ruošęs ir ukrainiečių karius, sako, kad šiuo metu optimizmo mažai. Karo pabaigai jis mato du scenarijus – V. Putino atsitraukimą arba NATO karių įvedimą į Ukrainą. Tačiau abu scenarijai kol kas menkai tikėtini, o tai, pasak buvusio karo instruktoriaus, reiškia, kad laukia ilgas apkasų karas, kuris naudingesnis Rusijai.

– Gali atrodyti, kad karas Ukrainoje šiuo metu yra užstrigęs, kai nei viena, nei kita pusė nepadaro reikšmingų postūmių? Teisinga taip sakyti?

– Neteisinga. Rusai veržiasi ir juda į priekį ganėtinai sėkmingai. Būkime biedni, bet teisingi, rusų puolimas nesustoja nė sekundei, jis vyksta kiekvieną dieną. Ukraina labai stipriai ginasi, kai kur kontratakuoja, bet Ukraina yra šiuo atveju silpnesnė pusė, kuri atgal kanda, tačiau rusai vis tiek eina į priekį. Aš jau daug kartų bandžiau visiems aiškinti, kad teritorija šiame kare neturi jokios reikšmės. Reikšmė yra nuostoliai iš abiejų kariaujančių pusių. Atsiprašau, Ukrainos nuostolių aš nekomentuosiu. O Rusija turi labai didžiulius gyvosios jėgos nuostolius, bet šalis yra pripratusi prie nuostolių. Jiems visiškai vienodai, ar žūsta 10 tūkst., ar 100 tūkst. karių. Kiek reikės, tiek karių jie padės tam, kad vykdytų savo užduotis.

– Žmogus Rusijai tėra mėsa?

– Sakykime taip – kareivis yra tam, kad vykdytų kažkokią užduotį. O ar jis liks gyvas, ar ne, neturi jokios reikšmės.

– Jūs sakote, kad rusai mes tiek pajėgų į karą, kiek reikės. Bet pajėgos juk neamžinos, kažkada turi baigtis?

– Kažkada baigsis, bet ne artimiausiu metu. Žmogiškųjų resursų jie turi dar kokiems 4–5 metams. Čia – mažiausiai. Bet nepamirškime, kad auga kita karta. Dabar yra ketvirti karo metai, tai reiškia, tam, kuriam prieš karą buvo 16 metų, dabar jau yra 20 metų. O tam, kuriam buvo 14 metų, dabar jau 18 metų. Juos jau ima į kariuomenę. Vėliau pas rusus, po penkerių metų, bus tarpas, kai nebegimdys vaikų, – jie turės didelę demografinę duobę, bet ne dabar. Dabar jie turi su kuo kariauti. Tankus gamina, lėktuvus gamina. Gal ne tokiais kiekiais, kaip patys norėtų, bet gamina jų daugiau nei visa Europa. Ir tai yra problema.

– Kaip spręsti šitą problemą?

– Karas gali baigtis demokratijos pergale tik tuo atveju, jeigu NATO šalių kariuomenės bus įvestos į Ukrainos teritoriją. Kitu atveju visa tai tęsis dar ilgai ir nuobodžiai. Ir dar viskas gali pereiti į mūsų teritoriją. Jų planas buvo sunaikinti Ukrainą kaip valstybę. Planas yra sunaikinti Lietuvą, Latviją ir Estiją kaip valstybes. Daug kas klausia, kam mes jiems reikalingi. Nereikalingi. Jie tiesiog nori atkurti savo buvusią teritoriją. Įsivaizduoja, kad tai priklauso jiems. Aš nematau kito būdo, kaip tik NATO kariuomenė Ukrainoje. Rusai gali bet kada užpulti vėl. Jie gali pasirašyti kokias nori sutartis, susitvarkyti kariuomenę, persimesti dalinius ir pulti dar kartą. O Ukraina yra demokratinė valstybė, išlaikyti ten karius, jeigu bus pasirašyta kokia nors menamos taikos sutartis, bus labai sudėtinga. Tai sunku ir ekonomiškai, ir finansiškai, nes kariuomenė suvalgo daug biudžeto pinigų. Ukraina dabar uždirba nedaug, gyvena daugiausia iš dotacijų. Sąžiningai reikia sakyti. O jeigu bus taika, kažkokios valstybės, demokratinės, sakys, kad nebereikia padėti, karo nebėra, tegul kapstosi iš savo duobės patys. Čia irgi bus problema.

– Jūs turite omenyje, kad NATO kariai turi į Ukrainą būti įvesti dabar? Ne tada, kai būtų pasirašyta kokia nors taikos sutartis ir NATO ten siųstų taikdarių misiją?

– Taip, dabar. Karas gali baigtis bet kurią sekundę iš dviejų pusių. Viena yra, kad V. Putinas nustoja pulti ir atsitraukia. Tai būtų geriausias scenarijus. Antras variantas, kad NATO pajėgos įeina į Ukrainą, Ukrainai paprašius. Ir jeigu Ukrainai būtų pasiūlytas toks variantas – ji paprašytų. Tokiu atveju tai jau būtų karas su NATO. Rusai, nors ir nėra adekvatūs, o raudonas mygtukas pas juos yra, kariauti su pasirengusiu NATO jiems būtų problema. Bet šituo scenarijumi aš nelabai tikiu, tai kol kas taikos perspektyvų nematau jokių.

– Pats sakote, kad toks scenarijus menkai tikėtinas. Neatrodo, kad tuomet tai yra šiek tiek padėtis be išeities?

– Šachmatuose tai vadinasi patas. Nė vienas žaidėjas nebeturi gero ėjimo. Toliau laukia ilgas apkasų karas. Rusija po truputį kiekvieną dieną stumiasi į priekį. Ne po daug, bet kiekvieną dieną. Tai gali užtrukti labai daug metų. Ir šitas išsekimo karas yra naudingas ne Europai, ne Ukrainai, o Rusijai.

– Mes nuvertiname Rusiją?

– Taip, mes nuvertiname Rusiją. Karinė propaganda kare visada yra propaganda. Žiūrime Ukrainos kanalus, stebime jų apžvalgininkus, jų kariuomenės duomenis. Reikia palaikyti visų moralę, kad viskas gerai. Aš labai nemėgstu kalbėti, kad viskas blogai, bet iš tiesų yra negerai. Tai reikia pripažinti. Karą buvo galima laimėti 2022-aisiais. Pripažinkime – Vakarai nenorėjo, kad Ukraina pralaimėtų, bet jie nenorėjo ir kad pralaimėtų Rusija. Kažkaip galvojo, kad viskas susidėlios.

– Galima sakyti, kad dabar ir D. Trumpas nenori, kad Rusija pralaimėtų?

– Jis nenori. Tikrai nenori. Aš apie D. Trumpą apskritai nenoriu kalbėti. Vienas ukrainiečių apžvalgininkas labai gerai pasakė, kad neaišku, ką padarys žmogus, kuris nežino, ką jis sakys ryte, kai gulasi vakare į lovą. Gal jis padarys labai gerai, gal nepadarys nieko, o gal labai blogai. Su juo neįmanoma prognozuoti. Ir kalbėti apie tai, ką amerikiečiai šiuo metu sugalvos, irgi yra neįmanoma.

– Pastaruoju metu stebime neraminantį reiškinį. Lietuviai, kurie padeda Ukrainai, kariauja ten, veža ir renka paramą ukrainiečiams, pradėjo pyktis tarpusavyje. Kas vyksta? Ar čia gali būti įkišta Rusijos ranka, bandant sukelti chaosą?

– Rusijos rankos čia nėra. Per ketverius metus žmonės tiesiog pavargo. Surinkti pinigų darosi nebeįmanoma. O visa kita yra tik nuvargę žmonės ir ambicijos. Kartais jiems norisi parodyti, kad kažkas geresnis už kitą. Nori pagarbos, įvertinimo. Kai jo nėra, pradeda ieškoti kaltų. Aišku, kad tokie pykčiai naudingi Rusijai, bet čia nieko nepadarysi. Jeigu valstybė į visus tuos fondus ir žmones žiūri pro pirštus – maždaug kas jūs tokie, tada tokį rezultatą ir gauname.

– Manote, kad Lietuva pro pirštus žiūri į padedančius Ukrainai?

– Valstybei nelabai įdomu. Nei apie žmones, kurie ten kariavo, nei apie fondus, kurie padeda. Įvardyti, kad palaikome Ukrainą, ir jai padėti yra du skirtingi dalykai. Kai tyliai nuveža „javelinus“ ir „stingerius“ – yra viena. O kai nuolat važiuoja fiziniai asmenys, tai Lietuva bijo. Teisingai daro, kad bijo, nes mes paramos kol kas iš užsienio, iš NATO valstybių irgi turime nedaug.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt