Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
Prie Jaunimo gatvės 20-ojo namo augantis gluosnis kai kuriems gyventojams trukdo patogiau gyventi.
Gintaras BielskisŠaltinis: Etaplius.lt
„Ant palinkusio karklo visos ožkos lipa,“ – teigia lietuvių liaudies patarlė apie medį, dažnai pavadinamą gluosnio vardu. Ir tai nekeista. Liaudyje gluosnis ir karklas dažnai laikomi sinonimais, tačiau botanikoje gluosniais vadinami medžiai, o karklais – žemi, krūminiai šios genties augalai.
Mieste, žinia, ožkų retai bepamatysi, tačiau vienas į redakciją užsukęs Jaunimo gatvės 20-ojo namo gyventojas sakė, kad jam ir kai kuriems kitiems to namo gyventojams ne iki ožkų. Kažkada iš Kinijos į Afriką, Šiaurės Ameriką, Australiją ir Europą atvežtas medis yra laikomas dekoratyviniu ir auginamas dėl grožio, na o visa, kas gražu, dažnai yra nepraktiška.
Medis jau užskėtė didelę dalį aikštelės, po juo lengvai sutilptų šeši, o gal ir daugiau automobilių. Žmonės nestatytų, bet kai aikštelėse trūksta vietų, sunku rasti kitą išeitį. Visa laimė, kad prieš kurį laiką sutvarkius Jaunimo gatvę, joje buvo įrengtos ir patogios parkavimo vietos. Užuot automobilius statę aikštelėje, kai žmonės dažnai renkasi gatvę. Bet ir ji ne guminė.
Mūsų laikraščio skaitytojo žodžiais, ne kartą buvo galvojama, kaip išspręsti ir šio gluosnio keliamus rūpesčius. Bandyta formuoti lają, šalinti pažeistas, daugiausiai nepatogumų keliančias šakas. Tačiau genėjimas nepadeda. Čia kaip slibinas devyngalvis, kuriam nukirtus vieną galvą, atauga dvi. Nupjovus šaką, medis netrukus dar labiau sužaliuoja.
Jis tikino esąs ne už tai, kad kiemai būtų tušti, be žalumos.
2020 metų kovo 18 dieną įsigaliojo naujausias Vyriausybės nutarimas „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai, augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje, priskiriami saugotiniems“. Pagal šį nutarimą, didesnio nei 12 cm skersmens (matuojant 1,3 m aukštyje) gluosniai irgi yra saugotini, jei jie auga valstybinėje ir savivaldybių žemėje. Tie patys kriterijai taikomi ir gluosniams, kurie auga kitos paskirties žemėje daugiabučių gyvenamųjų pastatų, bendrabučių, vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijose valstybinėje ir savivaldybių žemėje. Tačiau iš vieno nutarimo punkto galima suprasti: jei ta žemė prie daugiabučio būtų privati, t. y. išpirkta namo gyventojų, tai gluosnis jau nepatektų tarp saugotinų medžių.
Vadinasi, ne tokia jau vertybė tas gluosnis, jei gali augti, gali ir neaugti. Gal tikrai reikėtų kai kuriuos ilgą amžių nugyvenusius medžius mieste pakeisti naujais, kad jie gyventojus džiugintų ir po kitų dešimtmečių, o ne taptų tolesniu galvos skausmu dėl rudenį gausiai barstomų ir netvarkomų lapų, vėjyje lūžtančių šakų, per audras apgadinamų automobilių, pastatų.
Gintaras Bielskis