Būsto paklausos spurtas Vilniuje gerina rinkos balansą

Vilnius

Būstas / Dainius Labutis/ELTA

Tomas Sovijus KvainickasŠaltinis: ELTA

342841

Būsto paklausos spurtas Vilniuje 2025 metų pradžioje lėmė ženkliai pagerėjusį rinkos balansą. 1,23 balanso rodiklis jau patenka į subalansuotos rinkos ribas (0,75–1,25). Sąlyginai panašią situaciją turėjome 2020 metų viduryje.

Tuomet pandemijos pradžios rinkos stagnaciją labai sparčiai pakeitė aktyvumo šuolis, nes „pasaulio pabaiga“ neįvyko, tačiau ėmė trūkti pasiūlos, ir tai turėjo įtakos sparčiam kainų augimui bei lėmė naują rinkos stagnaciją, kuri tęsiasi nuo 2022 metų.

Šiuo metu egzistuoja grėsmė pakartoti ciklą iš naujo, nebent bus užtikrintas nuolatinis rinkos papildymas nauja pasiūla, o tam reikia verslo ir viešųjų institucijų dialogo. Žinoma, gyventojų skaičiaus augimui didelę įtaką turėjo karo pabėgėliai ir kiti imigrantai, neaišku, kokia jų dalis turės ilgalaikį būsto poreikį. Kita vertus, būsto reikės ir Vokietijos brigadai, ir pats Vilnius yra nuolat augantis miestas.

Antrą mėnesį iš eilės reikšmingos įtakos rezultatams turėjo išankstiniai projektų pardavimai, įvykę praėjusių metų pabaigoje Naujamiestyje, šių metų pradžioje – Lazdynuose. Aukštesnio rinkos aktyvumo laikotarpiu suminiai išankstiniai ir pirmojo mėnesio pardavimai naujuose projektuose neretai viršydavo 100 vnt.

Nuo 2023 metų pradžios fiksuotas tik vienas mėnuo, per kurį (įskaitant išankstinius pardavimus) buvo įsigyta per 100 būstų naujai rinkai pristatytuose projektuose. Kiekvienas atvejis unikalus. Vieni projektai didesnio rinkos dėmesio sulaukia dėl savo sprendinių, kiti – dėl ilgesnio planavimo periodo, per kurį vystytojas supažindina pirkėjus su projektu iš anksto. Abejotina, kad tokių projektų įtakos sulauksime kas mėnesį, tačiau rinkai atsigaunant sparčiai, o planavimo procedūroms išsitęsus, tikėtina, kad tokių atvejų pasitaikys ir dažniau.

Rinkos aktyvumo kreivė Kaune yra kiek plokštesnė nei sostinėje, nes geresnis būsto įperkamumas ir sąlyginai neseniai susiformavusi gyventojų skaičiaus augimo tendencija neleido rinkai sulėtėti taip, kaip įvyko sostinėje.

Kaune didesnio pirkėjų aktyvumo dėka rinkos balanso rodiklio reikšmė per mėnesį pagerėjo nuo 1,67 iki 1,54.

Mažesnis rinkos aktyvumas kiek pablogino Klaipėdos pirminės būsto rinkos balanso rodiklio reikšmę, nuo 1,32 iki 1,35, tačiau jis išlieka ženkliai geresnis nei pernai metų sausį (2,23).

Smuktelėjusiam suminiam rezultatui įtakos turėjo didesni nei įprasta grąžinimo rodikliai. Pilną uostamiesčio pirminės būsto rinkos vaizdą slepia ir didesni projektai, informacija apie kuriuos viešai nėra prieinama. Nauja pasiūla Klaipėdoje nefiksuota, todėl stebimas tolesnis pasiūlos kiekio mažėjimas.

Rinkos balanso rodiklis rodo santykį tarp pasiūlos ir paklausos. Pasiūla skaičiuojama kaip esamos pasiūlos ir metinės naujos pasiūlos vidurkis, o paklausa – kaip svertinis (suteikiant didesnį svertą/svorį paskutiniams mėnesiams) pardavimų vidurkis.

Jei balanso rodiklio reikšmė yra daugiau nei 1, tai reiškia, kad pasiūlos kiekis yra didesnis nei tikėtini vienų metų pardavimai, ir egzistuoja pirkėjo rinka, t.y., rinkoje daugiau būsto, nei pirkėjai nusiteikę įsigyti.

Jeigu balanso rodiklio reikšmė yra mažiau nei 1, tai rodo pardavėjo rinką, t.y. rinkoje yra mažiau parduodamo būsto nei potencialių pirkėjų.

Griežtai draudžiama Etaplius.lt naujienų portale skelbiamą informaciją naudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur. Draudžiama platinti Etaplius.lt bet kokio pavidalo medžiagą be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Etaplius.lt šaltinį. Ši informacija yra Etaplius.lt nuosavybė. Ją galima platinti tik susitarus su portalo redakcija. Norint gauti sutikimą, reikia kreiptis el. paštu redakcija@etaplius.lt