Aktualu | Gyvenimas | Pramogos | + Projektai | Specialiosios rubrikos |
Pasirinkite savo miestą | Vilnius | Kaunas | Klaipėda | Šiauliai | Panevėžys | Marijampolė | Telšiai | Alytus | Tauragė | Utena |
„Wow fotografija“ nuotr.
Asta ŠiukšterienėŠaltinis: Savaitraštis „Etaplius“
Nepilnametės nėštumas – visada neplanuotas
Lietuvoje vidutinis gimdyvės amžius, Statistikos departamento duomenimis, yra 30,4 m., o pirmagimio moterys susilaukia būdamos vidutiniškai 28,2 m. Tas skaičius pakito nuo 26 metų vos per dešimtmetį. Per pastaruosius metus trigubai sumažėjo ir nepilnamečių mamų. Jei 2013 m. nepilnamečių gimdyvių skaičius šalyje buvo 313, 2018 m. – jau apie 200, tai 2021 m. kūdikius pagimdė 98 nepilnametės, iš jų neturinčios 16 metų – 18 mergaičių.
Sąmoningas motinystės pasirinkimas – sveikintinas dalykas visuomenėje. Tačiau nepilnamečių nėštumas ir gimdymas – skausminga tema, taip pat ir stigmatizuota, nes tokiose situacijose persipina ir jauno žmogaus pasirinkimo valdyti savo kūną teisė, ir moralinis naujos gyvybės pasirinkimo ar atmetimo aspektas, ir socialinis visuomenės vertinimas.
Pirmieji specialistai, kurie su tuo susiduria, tai gydytojai akušeriai-ginekologai, kuriems tenka pabūti kartu ir medikais, ir psichologais. Mat nepilnamečių nėštumas niekada nebūna lauktas ir planuotas ir pradžia dažniausiai nebūna džiaugsminga.
„Būna daug šoko tiek pačiai mergaitei, tiek jos aplinkai. Daug streso, ašarų, klausimų, kaltinimų. Dažniausiai jos atvažiuoja kartu su mama, tai mamų reakcijos irgi būna skausmingos: jos puola kaltinti save, gal ko nepamatė, nepasakė ar nepadarė. Tai krūva ne itin teigiamų emocijų, kurios užgriūva nepilnametį žmogutį“, – patirtimi dalijasi šiaulietė gydytoja akušerė-ginekologė E. Bogužienė.
Pasak jos, emocijos neretai užplūsta ir pačius medikus: „Ir apsikabini, ir kartu verki, ir pasakoji, kad viskas gali būti gerai, kad visokių yra išeičių. Niekada negali stebėtis, barti, pykti ar rodyti tokias emocijas, kurios galėtų sužaloti žmogų. Ką mes pirmiausia galime padaryti – nuoširdžiai bandyti suprasti, kokios pagalbos reikia: gal psichologo, gal socialinio darbuotojo, o gal elementariausio bendrosios praktikos gydytojo.“
„Jeigu viskas gerai, akušerės rankos ir bus tos, kurios ir paims lėliuką pirmą kartą, kai jis išvysta pasaulį“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė Emilija Bogužienė.
„Na, ir ką? Būsiu jauna mamytė“
E. Bogužienė sako, kad gydytojai ir akušeriai-ginekologai visada yra už gyvybę ir jos išsaugojimą. Todėl, kai jaunas žmogus geba įvertinti savo galimybes ir renkasi naują gyvybę, o ne jos nutraukimą, visada įvyksta vidinė šventė ir tokie atvejai įstringa atmintin.
„Atėjo mergaitė dėl sutrikusio ciklo. Pradėjau apžiūrą, išsigandau, kad bus koks auglys. Echoskopas parodė gražiausią 24 savaičių nėštumą. Atsisuku į ją ir sakau: „Turiu vieną gerą naujieną, kitą – keistą. Gera ta – kad jūs nesergate, o ta keista – jūs laukiatės.“ 16 metų mergina susikaupė ir ramiai atsakė: „Na, ir ką? Būsiu jauna mamytė.“ Tai buvo toks fantastiškas jausmas, tie žodžiai man tebeskamba. Tokia reakcija nustebina gerąja prasme. Man taip už juos gera. Aš jais taip didžiuojuosi, džiaugiuosi kaip už savo vaiką, kad toks protingas“, – su šypsena pasakoja gydytoja.
Merginos ankstyvo nėštumo ir netikėtai užgriuvusios motinystė istorija baigėsi laimingai: „Ji labai gražiai išnešiojo, sklandžiai pagimdė. Aišku, ji turėjo stiprią palaikymo komandą (šeimą, mamą šalia). Ir dabar auga puiki, graži, sveika dukrytė.“
Gydytoja pasidalija ir asmeniška savo šeimos patirtimi: „Mano mama sesės susilaukė, kai jai buvo 18, manęs – 20 m. Tai galiu pasakyti: kokia laimė turėti jauną mamą, su kuria mes kartu mėgaujamės gyvenimu, kuri sveika, kupina gyvybės. Jauna mama – tai tobula.“
Geriausias palaikymas – mama
„Mes, gydytojas ar akušerė, visada rasime gražių palaikymo žodžių. Tačiau pasakysiu tiesiai šviesiai: kas labiausiai mergaitei tokioje situacijoje gali padėti – tai jos mama. Jei mama sako: „Vaikeli, viskas bus gerai, pasirūpinsime, užsiauginsime“, tai dažniausiai ir būna gerai. O jei mama puola į paniką ir vienintelę išeitį mato nėštumo nutraukimą, tai jaunas žmogus tokiu atveju darys viską, kad įtiktų mamai“, – nuoširdžiai pripažįsta E. Bogužienė.
Jauno žmogaus palaikymas, nepasmerkimas yra teisingiausias kelias. Kai jaunas žmogus būna sutrikęs, gydytojos E. Bogužienės pagrindinis patarimas, priimant sprendimą dėl tolimesnio nėštumo, – pakalbėti su mama: „Nepaisant, kokia kebli būtų situacija ir kokie sudėtingi būtų santykiai, niekas kitas mūsų taip nemylės ir nepatars geriau, kaip mama.“
Jauniausia mama – 12-metė
Rinktis gyvybę ar nėštumo nutraukimą lemia daug veiksnių. Ir gydytoja E. Bogužienė įsitikinusi, kad geriausias sprendimas yra tas, kuris labiausiai tinka konkrečiai merginai individualiu atveju.
„Kiekviena situacija yra individuali. Ir geriausias sprendimas yra tas, kuris geriausias tai šeimai tuo metu. Dar tai priklauso ir nuo sveikatos. Galbūt viena apsidžiaugs, kad jai pavyko išlaikyti savo kūno kontrolę ir laiku nutraukti nėštumą. Ir tai bus geriausias dalykas, kuris jai nutiko“, – tinkamiausio sprendimo paieškas ir jauno žmogaus pasirinkimo teisę gina akušerė-ginekologė.
Deja, neretai nutinka taip, kad pasirinkimas būna ne merginos valioje. Tai sąlygoja įstatymais numatytas nėštumo terminas bei amžius, iki kurios sprendimus už asmenį gali priimti tėvai.
„Esminis ir lemiamas veiksnys – nėštumo trukmė. Pagal Lietuvos įstatymus, nėštumo nutraukimas galima iki 12 savaitės. Iki 16 metų už asmenį sprendžia ir pasirašo tėvai, vėliau – jis pats. Paprastai randamas bendras sutarimas. Tačiau nemanau, kad jei mama ir norėtų tokio sprendimo, kuriam mergaitė prieštarautų, kas nors sutiktų ką per prievartą daryti. Tai viena, kai žmogus gali spręsti, kita – kai pasirinkimo teisės nebeturi“, – paaiškina medikė.
Todėl didžiausia jaunų mamų klaida – atidėliojamas ir pavėluotas pirmasis vizitas pas gydytoją, kai pasirinkimas jau būna neįmanomas.
„Mama, kuri yra pasirūpinusi savo gerove ir jau planuoja nėštumą, laukia jo, stengiasi pas gydytoją ateiti kuo anksčiau ir įsitikinti, jog viskas gerai. Ji nori džiaugtis nuo pat pirmos dienos šiuo nėštumu. O mergaitės, kurios yra labai jaunos, pas gydytoją vengia ateiti tol, kol jau nebegali to paslėpti ar kol priverčia aplinkybės: prasideda skausmai, kraujavimas, šiaip patenka į ligoninę ir tik tada paaiškėja nėštumas. Ir dažniausiai jis jau nebebūna ankstyvas“, – konstatuoja E. Bogužienė.
Gydytoja rekomenduoja paauglėms, o ir visoms vaisingo amžiaus moterims, parsisiųsti programėlę ir telefone sekti savo menstruacijų ciklą. Taip pat ji atkreipia dėmesį, kad jaunos merginos, dar tik pradėjusios moters gyvenimą, negali gerai suprasti savo besikeičiančio kūno. O paskui būna per vėlu ką nors pakeisti.
„Pati jauniausia gimdyvė Šiauliuose – 12 metų mergaitė. Tai buvo jau senokai – prieš kokius 5 metus. Jei būtume žinoję, kodėl slėpė... Bet įsivaizduokite, kad tai dar vaikas, kuriam yra 12–14 metų ir mėnesinės tik prasideda. Tokiame amžiuje ciklo sutrikimai yra dažni ir tai normalu. Todėl dažniausiai tai patirties neturinčio žmogaus nesupratimas, kad laukiesi. Tai mes neturėtume smerkti, nes taip tiesiog gali nutikti“, – atkreipia dėmesį į fiziologiją medikė.
Stigma ir mitai
Ankstyva motinystė visuomenėje stigmatizuojama, smerkiama ir apipinta įvairiausiais gąsdinimais: gimdysi – neišnešiosi, organizmas neatlaikys, gyvenimą sugriausi, nutrauksi nėštumą – vaikų nebeturėsi. Tokios kalbos piktina gydytoją.
„Tai mitai, kurie neturi medicininio pagrindo. Bet tas melas yra kartojamas iš kartos į kartą. „Oi, tu pamatysi, kas tau bus…“ – tai bobučių pasakos. Mes kažkaip mokame daug ką negražiai ištransliuoti, negražiai apie viską kalbėti. Pats motinos institutas visuomenėje negerbiamas. Žmonės gyvena, žmonės myli, žmonės mylisi ir kartais per tai ateina vaikai. Mums reikia tiesiog tai suprasti. Jauna, sena, bet kuri mama, kuri pastoja, gimdo ir augina vaikus, yra verta pačios didžiausios pagarbos ir meilės“, – įsitikinusi E. Bogužienė.
Gydytoja sutinka, kad paauglystė gal ir nėra tinkamiausias laikas motinystei, bet tvirtai laikosi nuomonės, kad nėra vienos tinkamiausios normos visiems atvejams ir svarbiausia čia žmogaus sveikata bei jo pasirinkimas.
„16 metų nelygu 16. Yra 13-mečių, kurių kūnas jau visiškai susiformavęs ir gali išnešioti lėliuką, o yra ir 20-mečių, atrodančių infantiliai. Jeigu kūnas galėjo pastoti, tai kažkokiu būdu jis galvoja, kad galės ir išnešioti, ir pagimdyti. Ne tik amžius yra sprendimų rodiklis. Kiekvienu konkrečiu atveju svarbu, koks tai žmogus, kokia lytinė branda. Kai ir 60 metų moteris, kad ir kaip jaunai atrodytų ar jaustųsi, kūnas to padaryti nebegali“, – apie gamtos dėsningumą sako medikė.
„Wow fotografija“ nuotr.
Pagalba jaunam žmogui
Sužinojus apie neplanuotą nėštumą, jaunas žmogus sutrinka ir nežino, kur kreiptis. Dėl to dažnai delsia arba priima klaidingus sprendimus. Lietuvoje veikia krizių tinklalapis www.neplanuotasnestumas.lt, jame jaunas žmogus gali gauti ir psichologinį nuraminimą, palaikymą, ir informacijos, ką daryti toliau.
Gydytojos E. Bogužiunės patarimas nepilnametės mamai, išgirdus naujieną apie neplanuotą nėštumą: „Iškvėpti, įkvėpti ir suprasti, kad tai yra žymiai geriau, negu kažkokia mirtina liga ar liga, kuri galėtų sugadinti žmogaus gyvenimą. Tai yra gyvybė. Antra, visada yra išeitis, net jei taip ir neatrodo tą akimirką.“
Mergaitei, kuri sužinojo tokią naujieną, E. Bogužienė sako: „Nusiramink, nieko baisaus neįvyko. Pirma, aplink yra daug žmonių, kurie pasiruošę tau padėti. Tada spręsk. Augini? Tvarka. Sprendžiame, ką turi išmokti. Negimdai? Ieškome kelio, kaip saugiausia nutraukti nėštumą. Negali ar nenori nutraukti nėštumo, bet neketini auginti? Tvarka. Lietuvoje yra šimtai šeimų, kurie jo laukia ir būtų dėkingi už tokią gyvenimo dovaną. Išeitis yra visada ir ją rasti galima tada, kai kreipsiesi.“
Gegužės 5-oji – Tarptautinė akušerių diena
Kaip tik šiandien, Motinos dienos išvakarėse, gegužės 5 d., pasaulyje minima Tarptautinė akušerių diena. „Jeigu viskas gerai, akušerės rankos ir bus tos, kurios ir paims lėliuką pirmą kartą, kai jis išvysta pasaulį“, – sako gydytoja akušerė-ginekologė E. Bogužienė.
Lietuvoje yra to seno požiūrio, kad tik gydytoja prižiūri nėščiąją ir seka eigą.
„Užsienyje labai daug kur akušerė prižiūri nėštumą, daro sprendimus, o kai kuriose šalyse net daro echoskopijas. Tas modelis, kad tik gydytojas sprendžia, o akušerė tik vykdo, – jau pasenęs“, – apie požiūrio ir praktikos pokyčius kalba E. Bogužienė.
Pasak jos, ir mūsų šalyje akušerės vaidmuo nėštumo ir gimdymo metu auga. Pamažu pereinama prie to, kad gydytojas reikalingas tik tada, kai nėštumo ar gimdymo eiga nebėra sklandi, kai reikalingi sprendimai, gelbstint mamos ar kūdikio gyvybę.